Paribio kultūra: Klaipėdos miestas
LTKultūros sąvoka yra viena iš įvairiausiai interpretuojamų ir kartu plačiausiai aiškinamų sričių. Kintant visuomenei ir jos sanklodai kito ir kultūros sąvokos apibrėžtis. [...] Klaipėdos miesto kultūros paveldas yra kitoks nei daugumos šiuolaikinės Lietuvos miestų. Pirmiausia tai sąlygojo faktas, kad Klaipėda plėtojosi už Lietuvos valstybės ribų ir tik trumpai, XX a. pirmojoje pusėje, tebuvo integrali Lietuvos dalis, nors ir su ypatingu Klaipėdos krašto autonomijos statusu, todėl miestą galima pavadinti specifiniu paribio kultūros fenomenu. Pramoniniu ir ekonominiu požiūriu Klaipėda gerokai lenkė kitus XX a. pradžios Lietuvos miestus. Uostas, dinamiška prekybos plėtra, jūrinių verslų ir tradicijų įtaka suformavo specifinį Klaipėdos paveldo sluoksnį, kuris gerai atsispindi jos pramoninėje, uosto ir buvusių miesto infrastruktūros objektų architektūroje, pramoninėse technologijose, transporto infrastruktūros raidoje, konfesiniame ir kultūriniame miesto gyvenime. Tačiau didžiausias savitumas yra tas, kad šio miesto ir krašto istorija, prasidėjusi etninėse baltų žemėse, formavosi už buvusios Lietuvos valstybės ribų, todėl baltiškojo etnoso istorinės ir kultūrinės raidos, jo kalbinio, kultūrinio tapatumo paieškų, išlikimo ir prisitaikymo pokyčiams tyrimai galėtų suteikti daug vertingos patirties, net paralelių priimant ir sprendžiant šiandieninės lietuvių tautos iššūkius globaliajame pasaulyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Marginalioji kultūra; Mažoji Lietuva; Paribio kultūra; Bordelands culture; Klaipėda; Lithuania; Lithuania Minor; Marginalized culture.
ENThe cultural heritage of the city of Klaipėda is different from the majority of other cities of contemporary Lithuania. Above all it was determined by the fact that Klaipėda developed outside the borders of the Lithuanian state and only for a brief period of in the 1st half of the 20th century was an integral part of that state, although with a special autonomy status of the Klaipėda region, thus it can be defined as a specific phenomenon of border culture. In the industrial and economic respect Klaipėda far surpassed other cities of Lithuania of the early 20th century. The fact that it was a port city, the dynamic development of trade, and the influence of sea trade and traditions formed the specific layer of the Klaipėda heritage, which is well reflected in the industrial architecture of the port and the former objects of the city's infrastructure, industrial technologies, religious and cultural life, and the development of the transport infrastructure. However, the greatest value is the fact that having grown in the ethnic Baltic lands, the history of this city and region was formed outside the limits of the state of Lithuania, and thus the research of the historical and cultural development of the Baltic ethnos, its identity, and its linguistic and cultural survival and adaptation could provide us a great deal of valuable experience in meeting the challenges of the modern Lithuanian nation in the world. [From the publication]
- Europinis Klaipėdos miesto paveldas. Britiški aspektai / Arūnas Baublys. Res humanitariae. 2008, t. 3, p. 9-24.
- Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija / Johanas Zembrickis ; redaktoriai R. Adomavičius ir K. Demereckas ; autoriaus biografija D. Elerto. Klaipėda : Libra Memelensis, 2002. 272 p.
- Klaipėdos krašto dvasinis paveldas - europinių kultūrų sąveikos kontekste / Arūnas Baublys. Mažosios Lietuvos kultūros paveldas / Domas Kaunas (sudarytojas ir ats. redaktorius). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006. P. 250-259.
- Paveldosauga globaliajame pasaulyje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010. 375 p.
- Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje : ligi Didžiojo karo : istorijos ir statistikos šviesoje : su 3 žemėlapiais / Vincas Vileišis. Vilnius : Versus aureus, 2009. IX, 275 p.
