Žemaičiai : XX a. - XXI a. pradžia

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žemaičiai: XX a. - XXI a. pradžia
Alternative Title:
Samogitians: from 1900s to early 2000s
Authors:
Kalnius, Petras
Publication Data:
Vilnius : Mintis, 2012.
Pages:
444 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — I. Žemaičių etniškumo sampratos XIX a. šaltiniuose. XIX amžiaus žemaičių etniškumo problematika. Paveldėtos žemaičių sampratos (XIX a. pradžia). Žemaičiai Rusijos imperijos etninių bendruomenių klasifikacijoje. Žemaičių vaizdas T. Narbuto, I. J. Kraševskio ir A. H. Kirkoro darbuose. Žemaičių samprata XIX a. etninių lietuvių šviesuomenėje. Žemaitiškumo sampratos pokyčiai XIX a. pabaigoje. Žemaičių „perkainojimas“ Rusijos imperijos elito sąmonėje. Vakarų intelektualų įtaka — II. Žemaičių etniškumo klausimas XX a. ir XXI a. pradžios lietuvių istoriografijoje. Požiūriai į baltų genčių laikotarpio žemaičių etniškumą. Dabartinių žemaičių etniškumo sampratos — III. Žemaitiškumo suvokimas moderniojoje lietuvių visuomenėje — IV. Kai kurie žemaičių demografijos bruožai — V. Etnografinės Žemaitijos ir žemaičių savimonės ploto geografinių ribų problema — VI. Žemaičių sociokultūrinis savitumas ir jo kaita XX a. XX amžiaus Žemaitijos kultūrines raidos istorinės prielaidos ir socialinė aplinka. Lietuvių tradicinės kultūros „žemaitiškoji versija“ — VII. „Kitokie“ tarp „savų“. Žemaičių stereotipai lietuvių etnografinių grupių kontekste. Etnografinių stereotipų ištakos. Žemaičiai kitų akimis, kiti žemaičių akimis — VIII. Dabartiniai žemaičiai – lietuvių potautė — IX. Kalbinė žemaičių savivoka ir jos raida. Tarmiško kalbėjimo iššūkis moderniojoje lietuvių tautoje.Kalbinė „mimikrija“ – sociokultūrinis reiškinys žemaičių bendruomenėje. Žemaičių kalbinė elgsena šeimoje ir visuomenėje — X. Lietuvių tautos ir žemaičių bendruomenės interesų konflikto mitologizavimas. Žemaičių tapatybės aktualizavimas Europos kontekste. „Turėtojo“ tapatumo rekonstrukcijos vizija. Regiono savivaldos idėja kaip žemaitiškumo apsaugos būdas. Tarptautinis etnografinio regionizmo pobūdis ir jo raiška Lietuvoje. Subetninio veiksnio iškilimas Lietuvos teritorinės administracinės reformos projektuose. Žemaičių vaidmuo. ES šalių senbuvių teritorinės sandaros interpretacijos. Etnografinio regiono, kaip aukštesniojo savivaldos darinio, prieštaringumas. Siūlomos regionų savitumo apsaugos alternatyvos. „Žadintojų“ ir „žadinamųjų“ lūkesčių ir laikysenos nesutapimai. Žemaičių „socialinės diskriminacijos“ siužetai ir jų atitikties tikrovei klausimas — Išvados — Abstract — Šaltiniai ir literatūra — Santrumpos — Asmenvardžių rodyklė.
Subject Category:
LT
Demografija / Demography; Etnografija / Ethnography; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Regionai ir regioninė politika / Regions and regional policy; 20 amžius.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTBeveik visą XX a. neturėdami valstybingumo ir demokratinės visuomenės, lietuviai negalėjo laisvai interpretuoti bei institucionalizuoti savo kultūrinės įvairovės. Tai pasakytina ir apie Lietuvos etnografinių grupių drąsesnės saviraiškos poreikį. Impulsą sureikšminti ir naujai apmąstyti etnografinių grupių kultūrinį savitumą suteikė Lietuvos atsivėrimas pasauliui, kartu su juo – mūsų šalį pasiekiančios žinios apie visoje Europoje įsisiūbuojantį regioninį atgimimą, regioninės tapatybės deklaravimo siekius. Jei paliksime nuošalėje Mažosios Lietuvos lietuvius (lietuvninkus), Didžiojoje Lietuvoje savo tarme, tradicine kultūra ir mentalitetu iš visų regioninių bendruomenių labiausiai išsiskiria žemaičiai. Knygoje autorius siekia išsiaiškinti, kas yra žemaičių bendruomenė etniškumo požiūriu ir koks yra jų „etniškumo“ santykis su etnine lietuvių tauta, kokia gali būti žemaičių regioninės bendruomenės padėtis ir jos raida nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, pripažįstant žemaičių savitumą. Glaustai apžvelgiami žemaičių demografiniai bruožai, jų tradicinės kultūros savitumas, žemaitiškieji stereotipai, žemaičių tarmės vartojimo šeimoje ir visuomenėje ypatybės. Siekiant atsakyti į pagrindinį klausimą, ar atskira nuo lietuvių etnine bendruomene save laiko patys žemaičiai, pirmiausia gyvenantys etnografinėje Žemaitijoje, tyrimui buvo panaudoti įvairių lauko tyrimų, tarp jų – masinės gyvento jų apklausos įvairiuose Žemaitijos rajonuose, duomenys. Ne mažiau svarbiais laikyta ir Žemaitijos regiono muziejuose saugoma medžiaga, atspindinti žemaičių pasaulėjautą ir jų savimonę.Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Demografija; Etnografija; Savivoka; Etninis tapatumas; Regionas; Potautė; Etnografinė grupė; Žemaičiai; Lithuania:Samogitia; Demography; Ethnography; Self-perception; Ethnical identity; Region; Subnation; Ethnographic group; Samogitians.

ENAlmost all 20th c. Lithuanians did not have statehood and democratic society, therefore they could not properly interpret and institutionalise their cultural variety. The same may be stated about the need of braver self-expression of Lithuanian ethnographic groups. An impulse to give prominence and rethink the cultural individuality of ethnographic groups was evoked by Lithuania's opening to the world. Together with it, the news about the upcoming regional revival and the objectives to declare regional individuality reached Lithuania. If the Lithuanians (Prussian Lithuanians) who lived in Lithuania Minor were left aside, Samogitians were those who were distinguished the most from all regional communities in Lithuania Proper because of their dialect, traditional culture and mentality. The author of this book aims to describe Samogitian community from the ethnic point of view and its relation of “ethnicity” to the Lithuanian nation; also, to describe the position of Samogitian regional community and its development in the independent state of Lithuania given that the originality of Samogitians is recognized. It briefly presents demographic features of Samogitians, the originality of their traditional culture, Samogitian stereotypes, and the features of Samogitian dialect use in family and society. In order to answer the main question if Samogitians consider themselves as a separate Lithuanian ethnic community that, fist of all, live in ethnographic Samogitia, the data from different field analyses, including mass interview of residents in different regions of Samogitia, were used in the research. Material kept in the museums of the Samogitia has no less importance, it reflects the attitude and self-awareness of Samogitians.

ISBN:
9785417010460
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44020
Updated:
2020-10-10 12:38:04
Metrics:
Views: 94    Downloads: 21
Export:
Download