Žemaičiai : XX a. - XXI a. pradžia

LTBeveik visą XX a. neturėdami valstybingumo ir demokratinės visuomenės, lietuviai negalėjo laisvai interpretuoti bei institucionalizuoti savo kultūrinės įvairovės. Tai pasakytina ir apie Lietuvos etnografinių grupių drąsesnės saviraiškos poreikį. Impulsą sureikšminti ir naujai apmąstyti etnografinių grupių kultūrinį savitumą suteikė Lietuvos atsivėrimas pasauliui, kartu su juo – mūsų šalį pasiekiančios žinios apie visoje Europoje įsisiūbuojantį regioninį atgimimą, regioninės tapatybės deklaravimo siekius. Jei paliksime nuošalėje Mažosios Lietuvos lietuvius (lietuvninkus), Didžiojoje Lietuvoje savo tarme, tradicine kultūra ir mentalitetu iš visų regioninių bendruomenių labiausiai išsiskiria žemaičiai. Knygoje autorius siekia išsiaiškinti, kas yra žemaičių bendruomenė etniškumo požiūriu ir koks yra jų „etniškumo“ santykis su etnine lietuvių tauta, kokia gali būti žemaičių regioninės bendruomenės padėtis ir jos raida nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, pripažįstant žemaičių savitumą. Glaustai apžvelgiami žemaičių demografiniai bruožai, jų tradicinės kultūros savitumas, žemaitiškieji stereotipai, žemaičių tarmės vartojimo šeimoje ir visuomenėje ypatybės. Siekiant atsakyti į pagrindinį klausimą, ar atskira nuo lietuvių etnine bendruomene save laiko patys žemaičiai, pirmiausia gyvenantys etnografinėje Žemaitijoje, tyrimui buvo panaudoti įvairių lauko tyrimų, tarp jų – masinės gyvento jų apklausos įvairiuose Žemaitijos rajonuose, duomenys. Ne mažiau svarbiais laikyta ir Žemaitijos regiono muziejuose saugoma medžiaga, atspindinti žemaičių pasaulėjautą ir jų savimonę.Reikšminiai žodžiai: Žemaitija (Samogitia); Demografija; Etnografija; Savivoka; Etninis tapatumas; Regionas; Potautė; Etnografinė grupė; Žemaičiai; Lithuania:Samogitia; Demography; Ethnography; Self-perception; Ethnical identity; Region; Subnation; Ethnographic group; Samogitians.

ENAlmost all 20th c. Lithuanians did not have statehood and democratic society, therefore they could not properly interpret and institutionalise their cultural variety. The same may be stated about the need of braver self-expression of Lithuanian ethnographic groups. An impulse to give prominence and rethink the cultural individuality of ethnographic groups was evoked by Lithuania's opening to the world. Together with it, the news about the upcoming regional revival and the objectives to declare regional individuality reached Lithuania. If the Lithuanians (Prussian Lithuanians) who lived in Lithuania Minor were left aside, Samogitians were those who were distinguished the most from all regional communities in Lithuania Proper because of their dialect, traditional culture and mentality. The author of this book aims to describe Samogitian community from the ethnic point of view and its relation of “ethnicity” to the Lithuanian nation; also, to describe the position of Samogitian regional community and its development in the independent state of Lithuania given that the originality of Samogitians is recognized. It briefly presents demographic features of Samogitians, the originality of their traditional culture, Samogitian stereotypes, and the features of Samogitian dialect use in family and society. In order to answer the main question if Samogitians consider themselves as a separate Lithuanian ethnic community that, fist of all, live in ethnographic Samogitia, the data from different field analyses, including mass interview of residents in different regions of Samogitia, were used in the research. Material kept in the museums of the Samogitia has no less importance, it reflects the attitude and self-awareness of Samogitians.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History