LTLietuvos politinės minties plėtotę veikė ir teisniai aktai (1529 Lietuvos Statutas, Liublino unijos Aktas, 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucija, 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija). Jie keitė valstybės pobūdį, piliečių teises ir pareigas. Teorinė mintis Lietuvoje plėtojosi netolygiai: jei XVI amžiuje Lietuvoje parašyti įspūdingiausi darbai politikos klausimais, tai XVII a. antroji pusė - XVIII a.pirmoji pusė - nuosmukio amžius. Darbe išryškinami žymiausi Lietuvos politinės ir socialinės minties atstovai, aptariamos jų teorinės politinės ir socialinės koncepcijos bei jomis grindžiamos piliečių teisės ir pareigos, parodoma visuomenės struktūros, socialinių ir ekonominių santykių transformaciją, tautos ir pilietiškumo sampratos istorinės variacijos, atskleidžiami ryškiausi Lietuvos politinės ir socialinės minties tarpsniai (stipriojo valdovo koncepcija Renesanso epochoje, žmogaus teisių suvokimas senajame Vilniaus universitete bei Apšvietos socialinės koncepcijos (Lietuviškumo atšvaitai Apšvietos ideologijoje), parodomas Tautinės valstybės idėjos brendimas, nagrinėjamos autoritarizmo apraiškos Lietuvos politikoje bei Lietuvoje išplitusių politinių ir socialinių teorijų sąsajos su tuo metu Vakarų Europoje vyraujančiomis koncepcijomis, jų originalumas Monografija baigiama politologinių ir socialinių koncepcijų apžvalga aneksuotoje Lietuvoje (politologinės ir socialinės rezistentų, išeivijos pažiūros; Politinė ekonomija ir “mokslinis komunizmas”, Istorinis materializmas; Disidentinė literatūra ir „eurokomunizmas“). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Social mind in Lithuania; Political mind in Lithuania; Lithuanian statehood.
ENThe development of the Lithuanian political thought was also influenced, among other things, by legal acts (the 1529 Lithuanian Statute, the Lublin Union Act, the 3rd May 1791 Constitution, the 1922 Constitution of the Republic of Lithuania). These documents changed the nature of the state and citizen's rights and obligations. The theoretical thought in Lithuania was characterized by uneven development: if the most impressive works on politics were written in Lithuania in the XVI century, the second half of the XVII century-first half of the XVIII century was an age of decline. The work highlights the most prominent representatives of the Lithuanian political and social thought, discusses their theoretical, political, and social concepts, citizens’ rights and obligations based on them, shows the societal structure, transformations in social and economic relations, historical variations in the concepts of nation and citizenship, reveals the most prominent periods of Lithuanian political and social thought (the concept of a strong ruler in the Renaissance epoch, perception of human rights in the old Vilnius University and the social concepts of Enlightment, shows the maturing process of the idea of national state, examines manifestations of authoritarianism in Lithuanian politics and in the ties of political and social theories with the concepts then dominating in Western Europe. The monographic work is concluded by the overview of political science and social concepts in annexed Lithuania (the political and social views from the exiled resistance, political economics and "scientific Communism", historical materialism, dissident literature, and "Euro-Communism").