Ministerinės atskaitomybės problema naujosios viešosios vadybos požiūriu

• Židonis, Žilvinas
• Sudnickas, Tadas

LTStraipsnyje nagrinėjama Vyriausybės atskaitomybės Seimui tobulinimo problema naujosios viešosios vadybos požiūriu. Naujosios viešosios vadybos koncepcija, besiremianti viešojo pasirinkimo (angl. public choice), užsakovo ir vykdytojo (angl. principal-agent) bei sandorio išlaidų teorijomis (angl. transaction costs teory), kelia aikštėn naujus įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykių sprendimo būdus. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjamos viešojo sektoriaus atskaitomybės samprata ir rūšys. Antroje ir trečioje dalyse atskleidžiamas Naujosios viešosios vadybos požiūris į ministerijų ir kitų viešąją politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybę rinkėjams ir juos atstovaujančiam Parlamentui. Taip pat nagrinėjama politinės vadovybės sprendimų ir veiklos rezultatyvumo valdymo problema. Ketvirtoje dalyje analizuojama Lietuvos Vyriausybės atsakomybės Seimui problema. Nagrinėjami ją reglamentuojantys teisiniai aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti teisiniai aktai. Remiantis Vyriausybės programa ir veiksmų planu bandoma išsiaiškinti, ar Vyriausybė turi suformulavusi konkrečius veiklos tikslus bei kaip šių tikslų įgyvendinimas gali būti empiriškai išmatuotas ir įvertintas. Penktoje dalyje pateikiami analizės rezultatai, apibendrinimai ir pasiūlymai. Straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos politinėje sistemoje įtvirtintas ministerinės atsakomybės principas neužtikrina efektyvios vyriausybės darbo kontrolės. Siūlomos Seimo ir Vyriausybės santykių tobulinimo priemonės, kurios, be teisinės atsakomybės, įtvirtintų vadybinį atsakomybės principą. [Iš leidinio]

ENThe article analyzes the problem of how to improve the government’s accountability to the Seimas. The concept of new public management based on public choice, principal-agent, and transaction costs theories, proposes new solutions to the problems of relations between legislative and executive powers. The first part of the article analyzes the concept of public sector accountability and its types. The second and the third parts reveal the attitude of new public management towards the accountability of ministries and other public policy institutions to the electorate and the Parliament that represents them. It also examines the problems with the lack of effectiveness in the decisions and activities of political authorities. The fourth part analyzes the problem of accountability of the Lithuanian Government to the Seimas. It examines the legal acts that regulate it – the Constitution of the Republic of Lithuania, the Government Decree, the Statute of the Seimas of the Republic of Lithuania, and other legal acts. It attempts to clarify, whether the Government has formulated concrete action objectives and how the implementation of these objectives can be measured and evaluated empirically. The fifth part presents the results of the analysis, as well as a summary of the main points, arguments, and proposals. The article states that the principles of ministerial responsibility as enshrined in the Lithuanian political system do not ensure effective control over the Government's work. The measures designed to improve relations between the Seimas and the Government have been proposed.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management