LTStraipsnyje aptariama lietuvių tautinės kultūros įtaka moderniajai literatūrai. Analizės objektu pasirinktas Kanados lietuvio Antano Šileikos anglų kalba parašytas romanas „Bronzinė moteris“ (Woman in Bronze). Tai romanas apie lietuvių menininką ir lietuvių meną atvirame (kapitalistiniame) meno pasaulyje. Autorius sukūrė prieštaringą kūrybiškos asmenybės charakterį, kurio formavimuisi didelę įtaką darė lietuvių liaudies meno tradicija – dievdirbystė. Lietuvių tautodailės ypatumai papildo profesionalaus skulptūros kūrybos akto reikšmes ir leidžia daug individualiau interpretuoti pasakojimą. Meilės, mirties ir kitos pagrindinio veikėjo skulptoriaus Tomo Stumbro egzistencinės patirtys yra subordinuotos tautiniam kūrybos geismui, kuris Paryžiuje ir naikinamas, ir vėl atnaujinamas (atkuriamas) kaip europietiška XX amžiaus meno industrija. Panašią, ir net didesnę, tautinės ir pasaulinės estetinių patirčių (jų galimybių) priešpriešą regime ne tik vizualiajame mene, bet ir literatūroje: pasakojimas anglų kalba romane „Bronzinė moteris“ apie lietuvį skulptorių riboja tam tikras estetines šio romano išgyvenimo galimybes, kurios išimtinai sietinos tik su lietuvių kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dievdirbystė; Išeivijos romanas; Liaudies menas; Menininkas; Multikultūriškumas; Skulptūra; Artist; Crucifixmaking; Crusifix-making; Folk art; Multiculturalism; Novel of lithuanian emigration; Sculpture.
ENArticle discusses the influence of the Lithuanian national culture on the modern literature. The novel "Woman in Bronze" written in the English language by the Lithuanian Canadian Antanas Šileika was chosen as the object of the analysis. This is a novel about a Lithuanian artist and Lithuanian art in the open (capitalistic) world of art. The author has created a contradictory character of a creative personality, the formation of which was highly influenced by the tradition of the national Lithuanian art: crucifix-making. Peculiarities of Lithuanian folk art enhance the meanings of an act of creating a professional sculpture and enable interpreting the story more individually. Love, death and other existential experiences of the main character, sculptor Tomas Stumbras, are subordinate to the national creative hunger that is being both destroyed and renewed (restored) in Paris, the European multicultural art industry of the XX century. We can see similar, and even bigger, antithesis of national and global aesthetic expediencies (their possibilities) not only in the visual art but in literature as well: the story of a Lithuanian sculptor told in the English language in the novel "Woman in Bronze" limits certain aesthetical possibilities of survival of the novel, which are exclusively liked to the Lithuanian language. [From the publication]