Žmogaus teisių turinio dichotominė dilema

LTStraipsnyje analizuojama skirtingų koncepcijų reikšmė atskleidžiant žmogaus konkrečios teisės ar laisvės turinį. Konstatuojama, kad egzistuoja permanentinė filosofinę ir teisinę atramas turinti „individualistinė“ ir „kolektyvinė“ žmogaus teisių ir laisvių sampratų dichotomija. Pripažįstama, kad net demokratinėse valstybėse diskursui dėl žmogaus teisių turinio raiškos būdinga ši nuolatinė dichotominė pusiausvyra – ideologinė konkurencija. Konstatuojama, kad vakarietiška (liberalioji) žmogaus teisių ir laisvių teorija, spręsdama žmogaus teisės turinio problemą, prioritetą linkusi teikti konkretaus asmens, o ne grupės asmenų interesui. Straipsnio diskursas iliustruojamas kai kurių šalių konstitucinės justicijos institucijų praktikos pavyzdžiais, kurie akivaizdžiai įrodo dichotominės pusiausvyros raiškos materialumą. Taip pat straipsnyje akcentuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ypatinga reikšmė žmogaus teisių ir laisvių turinio suvokimui. Parodomas šios institucijos unikalumas sprendžiant žmogaus teisių ir laisvių turinio problematikos dichotominę teoremą.Reikšminiai žodžiai: Dichotominė problema; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Žmogaus teisės ir laisvės; Dichotomic dilemma; Human rights and freedoms; The European Court of Human Rights.

ENArticle analyses the significance of different conceptions in disclosing the content of a concrete human right or freedom. It is stated that there exists a permanent "individualistic" and "collectivistic" dichotomy of human rights and freedoms. Such a dichotomy has its support in philosophy and law. It is recognised that even in democratic states the discourse on the expression of the content of human rights is in a continuous dichotomic balance – ideological competition. It is stated that the western (liberal) theory of human rights, when deciding the issue of the content of a human right, tends to give priority to the interest of a concrete person, but not that arising from a group of persons. The discourse of the article is illustrated with case-law examples of institutions of constitutional jurisdiction in some countries. These examples clearly prove the actual validity of the dichotomic balance. The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms is a unique phenomenon in the history of humankind, which ensured a longterm perspective for the entrenchment of human rights and freedoms. The article also underlines the exceptional significance of the European Court of Human Rights for understanding the content of human rights and freedoms and for the unique character of this institution in deciding the dichotomic theorem of the problematics of the content of human rights and freedoms.The procedure for formation, the powers and the obligatoriness of judgments of the European Court of Human Rights make the European process for defence of human rights and freedoms exceptionally valuable from the perspective of development of the civilization. It must be recognised that the humanity has never had such instruments of protection of human rights and freedoms. The European Court of Human Rights has become a source shaping the standard of human rights and freedoms and continually deciding the permanent dichotomic dilemma of a balance between individualism and collectivism. [From the publication]