Nuo sinergazijos iki sinergetikos: J. Vabalo-Gudaičio sąveikos pedagogikos žymės ir linkmės

LTJonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955) – eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje – prisimenamas ne tik jo įvairių sukakčių proga, bet vis dažniau minimas konstruktyvistnės ugdymo teorijos ir ypač pedagoginės (konstrukcinės) sąveikos kategorijos kontekste. Nors šių ugdymo konstruktų negalima tiesiogiai sieti tarpusavyje, tačiau tai patvirtina šio mokslininko svarbų indėlį į Lietuvos pedagoginės minties istoriją. Toliau tebevykstant XX a. išsiplėtojusių pozityvizmo ir postpozityvizmo, struktūralizmo ir poststruktūralizmo, modernizmo ir postmodernizmo filosofinių, metodologinių sistemų išgryninimui ir jų sąsajų paieškoms, J. Vabalo-Gudaičio tyrinėjimai įgauna naujų aspektų ir perspektyvų. Viena to priežasčių – sinergetikos mokslo (paradigmos) radimasis ir jo sparti sklaida. Sinergetikos idėjas ir J. Vabalo-Gudaičio įvardytą sinergaziją sieja visuotina sąveikos dimensija ir jos interpretacijos. Sąveikos kategorija, užimdama svarbią vietą gamtos moksluose ir sparčiai redukuojama į socialinius reiškinius, humanistikoje yra linkusi skleistis per santykio – tarp būvio – fenomeną. Ugdymas šiuo požiūriu vyksta nuolatinėje medžiaginėje-energetinėje ir informacinėje-komunikacinėje į(si)traukimo ir sklaidos sinergetinėje erdvėje. Straipsnyje apžvelgiami sąveikos kategorijos, J. Vabalo-Gudaičio įvardytos sinergazijos terminu, filosofiniai pedagoginiai aspektai siejant juos su sinergetikos mokslo idėjomis ir santykiu grįstos pedagogikos perspektyva. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstrukcinė sąveika; Santykio pedagogika; Sinergazija; Sinergetika; Constructive interaction; Relational pedagogy; Synergasia; Synergetics.

ENJonas Vabalas-Gudaitis (1881-1955), the originator of experimental psychology and pedagogy in Lithuania, is remembered not only on the occasions of his different anniversaries. He is also mentioned more and more often in the context of constructivist education theory and especially in the context of pedagogical (constructive) interaction. Although the above mentioned educational constructs cannot be interrelated directly, this justifies the significant contribution of this scholar to the history of the Lithuanian pedagogical mind. With the ongoing purification and search for the links of philosophical and methodological systems of positivism, post positivism, structuralism and post structuralism, modernism and postmodernism that developed in the 20th century, the studies of Vabalas-Gudaitis acquire new aspects and perspectives. One of its reasons is the rapid spread of the science of synergetics (paradigm). The ideas of synergetics and synergasia, as named by Vabalas-Gudaitis, are related by the universal dimension of interaction and its interpretations.The category of interaction, which plays a significant role in natural sciences and is rapidly reduced to social phenomena, in humanistics tends to emerge through the phenomenon of the relation – between state. In this view, education takes place in the synergetic space of material-energetic and information-communicational (self) involvement and spread. The article covers the philosophical and pedagogical aspects of the category of interaction, once named as synergasia by Vabalas-Gudaitis, in the relation to the ideas of the science of synergetics and the perspective of a pedagogy based on relation. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education