LTPraėjo beveik dešimt metų nuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso priėmimo. Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei kitų valstybių praktika parodė, kad darbo teisės sistema balansuoja ties lankstumo, liberalizavimo ir stabilumo riba. Tai vyksta dėl įvairių priežasčių: pasaulinės ekonomikos krizės, įstatymų atsilikimo nuo dinamiškai besivystančių visuomeninių darbo santykių, įstatymų leidėjo klaidų, žemo teisinės kultūros lygio bei didėjančios socialinės įtampos. Susidariusią situaciją bandoma taisyti tiek politinėmis, tiek teisinėmis priemonėmis. Politinėmis priemonėmis siekiama užpildyti susidariusį teisinį vakuumą ir pašalinti teisės spragas. Pažymėtina, kad pamažu Lietuvos ir kitų valstybių teisinė sistema darosi vis labiau pliuralistinė, t. y. politinė valdžia praranda teisėkūros monopolinį vaidmenį, o jį iš dalies perima įvairios teisės taikymo institucijos. Vis dažniau kalbama apie teismų precedentus, išaiškinimus, teismų praktikos apibendrinimus ir kitus veiksnius, darančius įtaką darbo santykių teisiniam reguliavimui.2011 m. gegužės mėnesį įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Darbo rinka XXI amžiuje: lankstumo ir saugumo beieškant“, kurios metu buvo išsakyta daug nuomonių dėl globalinių ekonomikos pasikeitimų ir įvairių juridinės technikos priemonių taikymo, siekiant išvengti socialinės krizės ir konfliktų. Mūsų tikslas yra pažvelgti į šią problemą iš teisės pusės, įvertinti darbo santykių teisinio reguliavimo kokybę ir pasiūlyti priemones ir būdus šiam reguliavimui tobulinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisės spraga; Darbo teisės spraga; Teisės klaida; Prieštaringa teismų praktika; Teisiniai reiškiniai; Gap in law; Gap in labour law; Legal mistake; Contradictory court practice; Legal phenomena similar to legal gaps.
ENThe Labour Code of the Republic of Lithuania was enacted on 4 June 2002. However, the practice of ten years has shown that even the systematisation of this branch of law by means of codification could not help avoiding gaps in labour law. The Lithuanian labour law system balances on the brink of flexibility, liberalisation and stability. The purpose of this article is to examine the legal side of this problem and to evaluate the quality of legal regulation of labour relations, also to propose instruments and means to improve them. The main aim of the article is to show the difference between gaps in labour law and some similar (contiguous) legal phenomena that will also be discussed in the article. [From the publication]