Prieglobsčio prašytojų sulaikymo taikymo problemos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje

LTPrieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimas specifinis tiek dėl ypatingos sulaikomo asmens situacijos (asmuo, kuriam gresia žmogaus teisių pažeidimai, kreipiasi dėl prieglobsčio priimančioje valstybėje), tiek dėl sulaikymo pobūdžio ypatumų (asmuo nėra padaręs nusikaltimo, o atvykimo ar buvimo neteisėtumą paprastai nulemia tai, kad asmuo priverstas palikti savo kilmės valstybę ir neteisėtai atvykti į priimančiąją valstybę siekdamas išvengti žmogaus teisių pažeidimų), todėl pastaruoju metu kelia daug diskusijų ypač Europos Sąjungos mastu. Diskusijos anksčiau ar vėliau tiesiogiai paveikia nacionalinę teisę, nes priimtų direktyvų nuostatos privalo būti tinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Straipsnyje aptariami naujausi susiję su sulaikymu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, perkėlus Grąžinimo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant naujas teisės nuostatas. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kaip, autorių nuomone, turėtų būti aiškinamos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų tikslus ir nuostatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Administracinis teismas; Konvencija dėl pabėgėlių statuso; Pabėgėliai; Pabėgėlių teisė; Prieglobstis; Prieglobsčio ieškotojai; Prieglobsčio prašytojai; Priėmimas; Sulaikymas; Užsieniečiai; Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; Administrative court; Aliens; Asylum; Asylum seekers; Convention Relating to the Status of Refuge; Detention; Law on the Legal Status of Aliens; Reception; Refugee law; Refugees.

ENQuestion of detention of asylum seekers is specific due to the special situation of detainees (persons who have experienced human rights violations and apply for asylum in receiving country) and due to peculiarities of detention itself (persons have not committed crimes, but come or stay illegally because they have been forced to do so by fleeing from human rights violations). Therefore, lately it raises many discussions at the European level. Sooner or later, discussions influence national laws, as after adopting the EU directives their provisions must be properly transposed into national laws. This article describes the recent documents: the study in Lithuania, the UNHCR guidelines, the EU developments, the Lithuania judicial practice. The authors of the article discuss the latest amendments of the Law on the Legal Status of Aliens (entering into force on 1 February 2012) related to detention of asylum seekers after the transposition of the provisions of the Return Directive. The practice of the Supreme Administrative Court of Lithuania when applying the new detention-related provisions is also reviewed in the article. The authors do not agree with the position of the Supreme Administrative Court of Lithuania that the provisions of the Return Directive are applicable to asylum seekers. The authors pay attention to the case-law of the European Court of Justice, the preamble of the Return Directive and its legal relations with the EU asylum directives.At the end, the conclusions are drawn as to the way that the provisions of the Law on the Legal Status of Aliens should be interpreted in the light of the purposes and provisions of the European Union directives. In order to avoid contradictory practice and at the same time ensure the interests of public order in Lithuania, Article 113(7) of the Law on the Legal Status of Aliens could be applied. [From the publication]