LTMokesčių našta yra svarbi ne tik jos nešėjams – mokesčių mokėtojams, ji svarbi valstybei bei investuotojams. Nėra nustatytos mokesčių naštos skaičiavimo metodikos, todėl skirtingos institucijos, ekspertai, auditoriai, mokslininkai pateikta skirtingus skaičiavimus. Mokesčių naštą labiausiai lemia mokesčių sistemos elementai, kaip mokesčių bazė ir mokesčių tarifai. Sudėtinga mokesčių naštos analizė dėl esamų ES šalyse skirtingų mokesčių sistemų, apmokestinimo bazių ir mokesčių tarifų įvairovių. Nuo to, kaip tiksliai apskaičiuojama mokesčių našta, priklauso tolesnės analizės rezultatai. Straipsnio tikslas – ištyrus mokesčių naštos skaičiavimo ir analizės ypatumus, įvertinti mokesčių naštą Lietuvoje. Atlikus mokesčių naštos analizę 2005-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje, ji padidėjo 3,5 procentiniais punktais ir 2009 m. pasiek 32,6 procentus. Mokesčių naštos padidėjimą lėmė spartesnis mokestinių pajamų augimas ir lėčiau didėjęs Bendrasis vidaus produktas. Dėl esamų didelių apmokestinimo skirtumų palyginti tarifus yra neobjektyvu, todėl tikslinga naudoti numanomus (faktinius) mokesčių tarifus mokesčių naštai vertinti.Nustatyta, kad didžiausia mokesčių našta tenka darbui: numanomas tarifas Lietuvoje (33 proc.) yra didesnis nei Lenkijoje, Latvijoje ir dar 9 šalyse ir mažesnis nei Estijoje, Slovakijoje, Olandijoje ir dar 11 šalių. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, apskaičiuotas PGS sudarė Lietuvoje 53 proc. ir tai yra 5 kartus mažiau, nei Liuksemburge. Šalys, kuriose mokesčių naštą daugiausia įtakoja: netiesioginiai mokesčiai yra – Bulgarija, Estija, Airija, Italija, Kipras, Lietuva, Latvija, Vengrija, Malta, Lenkija, Portugalija, Austrija, Rumunija, Austrija, Graikija, Slovėnija, Ispanija; tiesioginiai mokesčiai – Belgija, Danija, Suomija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analizė; Apmokestinimas; Mokesčių bazė; Mokesčių našta; Tarifai; Analysis; Rates; Tax base; Tax load; Taxation.
ENTax load is important not only for tax-payers but also for the state and investors. There are no legal methods of calculating tax load therefore various institutions, experts, auditors and researchers provide different calculations. The tax load is mostly influenced by elements of tax system, such as tax base and tax rates. Analysis of tax load calculation is complicated also due to the existing different tax systems, tax base and tax rates in twenty seven EU member states. The aim of this article is to analyze the peculiarities of tax load calculation and evaluate tax load in Lithuania. The research of tax load in the year 2005-2009 in Lithuania shows its increase by 3,5 per cent points and in 2009 it reached 32,6 per cent. The increase of tax load was determined by the increase of taxable income and slow rise of GDP. Due to great differences in taxation, the comparison of tax rates would be out of perspective, therefore it is expedient to use predictable (factual) tax rates in order to evaluate tax load. The research shows that the biggest tax load falls on labour: predictable rate in Lithuania 33 per cent, is higher than in Poland, Latvia and nine other countries, and lower than in Estonia, Slovakia, the Netherlands and eleven other countries.GDP per capita, calculated by PPP (Purchasing Power Parity) is 53 per cent in Lithuania, which is five times less than in Luxembourg. Countries, where tax load is most influenced by indirect tax are as follows: Bulgaria, Estonia, Ireland, Italy, Cyprus, Lithuania, Latvia, Hungary, Malta, Poland, Portugal, Austria, Romania, Greece, Slovenia and Spain; whereas countries, where tax load is most influenced by direct tax are: Belgium, Denmark, Finland, Luxembourg, Sweden and the United Kingdom. [From the publication]