Rural communities in the Baltic States and post-communist transition

LTStraipsnyje nagrinėjamos Baltijos valstybių visuomeninėse struktūroje glūdinčios anomijos priežastys, siekiant išsiaiškinti, kodėl kaimo bendruomenės, kurios atliko svarbų vaidmenį 1987–1990 m. Baltijos revoliucijose, tarytum atsidūrė pralaimėtojų gretose. Pilietinių visuomenių raidos tyrimui buvo pasitelkti kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodai. Atlikti interviu su trijų Baltijos šalių piliečiais atskleidė, kad kaimo bendruomenių įtaka yra menka. Straipsnyje aptariamas kaimo vaidmuo sovietinio režimo griūties metais, išryškinant nacionalinės mobilizacijos, telkiančių organizacijų, socialinio kapitalo formas, kurios tapo reikšmingos 1988–1991 metais. Taip pat apžvelgiama kolektyvinių kolūkių istorija Baltijos šalyse ir jų poveikis socialiniai struktūrai. Sovietų sistemos griūties ir transformavimo procesai buvo susiję su reguliavimo panaikinimu ir socialine mobilizacija. Visuomenės emancipacijoje išskirtini du etapai – tapatybinė mobilizacija ir visuomeninių interesų mobilizavimas. Sovietiniais metais kaimo bendruomenių tikslas buvo dezintegruotas, jį palaikė bažnyčia. Pokomunistinė Baltijos šalių kaimo istorija apibūdinama kaip modernios raidos etapas, kuriame individai įgyja laisvę ir galimybę dalyvauti bendruomenės kūrime, tačiau jiems trūksta stabilaus bendruomeninio pagrindo, socialinės integracijos. Efektyvi mobilizacija reikalauja naujų socialinio kapitalo formų, įtraukių bendradarbiavimo strategijų. Bendruomenių kūrimas ir įgalinimas yra vienas svarbiausių politinės ir ekonominės sėkmės veiksnių.Reikšminiai žodžiai: Baltijo šalys; Baltijos šalys (Baltic states); Kaimas; Kaimiškosios vietovės; Kaimo bendruomenės; Pereinamasis laikotarpis; Perėjimas iš komunimo; Perėjimas iš komunizmo; Baltic States; Communist transition; Country side; Post-communist transition; Rural areas; Rural communities; The Baltic States; Transition; Transition period; Village.

ENThe article analyses the underlying causes for the anomie underlying the social structures of the Baltic states. It tries to understand how communities of the countryside, which had an important role in the Baltic revolutions between 1987-1990, became unsuccessful. Research about the evolution of civil societies employed quantitative and qualitative research methods. Interviews conducted with citizens of the three Baltic states revealed, that communities of the countryside possess little influence. The article discusses the role of the countryside during the years of the collapse of the Soviet state. It highlights forms of national mobilization, recruiting organizations and social capital, which became important 1988-1991. The history of kolkhozes in the Baltic states and their impact to the social structure is reviewed. Processes of the Soviet system’s collapse and transformation were connected to social mobilization and the abolition of regulation. Two stages can be distinguished in the emancipation of society – mobilization of identity and mobilization of public interests. During Soviet times the countryside communities had a disintegrated goal which was supported by the Church. History of the post-Soviet Baltic countryside is described as a stage of modern development, where individuals gain freedom and a chance to participate in the creation of society, yet they lack a stable societal foundation and social integration. Effective mobilization requires new forms of social capital and attractive strategies of cooperation. Creation and empowerment of communities is one of the most important factors of political and economic success.

• Rural intelligentsia and path dependency in post-socialist civic organising: the case of Lithuania / Arunas Juska ... [et al.]. Sociologia ruralis. 2008, Vol. 48, iss. 2, p. 93-117.
• Socio-economic differentiation in the postcommunist rural Baltics: the case of three kolkhozes / Rasa Žakevičiūtė. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 3, p. 349-368.