The Transformation of agricultural systems in the Baltic countries - a critique of the world bank's concept

LTVidurio ir Rytų Europoje įvykdytos žemės ūkio dekolektyvizacijos rezultatai nepateisino lūkesčių. Todėl reikia tikėtis, jog šis straipsnis suteiks impulsą iš naujo apmąstyti šią problemą. Šioje diskusijoje ypatingas vaidmuo tenka Baltijos šalims, kadangi jų nacionaliniai elitai bent jau teoriniu lygmeniu pakankamai nuosekliai rėmėsi dekolektyvizacijos strategija, kurią tuo metu siūlė Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fonas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei kitos tarptautinės institucijos. Nepaisant individualių skirtumų, šių valstybių pasirinkta trajektorija atskleidžia problemas ir ydas, kurios glūdėjo tarptautinių organizacijų pasiūlytuose sprendimuose, net jei kai kurie atvejai, tokie kaip Estijos, buvo sėkmingi. Šiame straipsnyje nagrinėjama Baltijos valstybių žemės ūkio sistemų transformacija posovietiniu laikotarpiu, kvestionuojant Pasaulio banko pasiūlytą transformacijos koncepciją. Straipsnis remiasi oficialiąja statistika, ankstesniais tyrimais bei anksčiau autorės atliktų interviu medžiaga. Teigiama, jog dekolektyvizacijos nesėkmes Baltijos šalyse sąlygojo dvi nepagrįstos politikos prielaidos: pirma, politika buvo formuojama ir įgyvendinama „iš viršaus“, neatsižvelgiant į žemdirbių nuomonę; antra, pirmenybė teikta šeimos ūkio sistemos kaip idealios ūkininkavimo formos vizijai. Todėl vietoje maksimalios naudos siekio dekolektyvizacijos doktrina vedė į tokią žemės ūkio sistemos pertvarką, kurios metu buvo sužlugdyti ir prarasti didžiuliai materialiniai bei žmogiškieji ištekliai.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Dekolektyvizacija; Kaimo vietovių skurdas; Namų ūkio žemė; Pasaulio bankas; Šeimos ūkis; Žemės grąžinimas; Žemės ūkio bendrovė; Žemės ūkio gamyba; Žemės ūkio gamybos sistema; Žemės ūkio sistemos; Agricultural System; Agricultural production; Agricultural systems; Baltic States; Corporate farm; Decollectivization; Family farm; Household plot farm; Land restitution; Rural poverty; World Bank.

ENThe agricultural decollectivization in the Middle and Eastern Europe did not reach the expectations. We hope that this article will provide the momentum for rethinking this problem. Special attention is paid to the Baltic states because, at least in theory, their national elites fairly consistently followed the decollectivization strategy offered by the World Bank, International Monetary Fund, Organisation for Economic Co-operation and Development, The European Bank for Reconstruction and Development and other international organizations. Despite their differences, the path chosen by these countries reveals the problems and flaws laying in the suggestions made by the international organizations, even though some examples, such as Estonia’s, were successful. This article analyses the agricultural transformation of the Baltic states in the post-Soviet period, questioning the philosophy of transformation offered by the World Bank. The article relies on official statistics, previous research and past interviews conducted by the author. Decollectivization’s failure in the Baltic states is said to have been determined by two unsupported political assumptions: first, that policy was formed and implemented “from top to bottom”, without regard for the farmers’ opinions. Second, priority was given to the family farm as the ideal vision of agriculture. Therefore, instead of pursuing maximal gain, the doctrine of decollectivization lead to an agricultural reform, during which many material and human resources were lost.

• Infrastructures of taste: rethinking local food histories in Lithuania / Renata Blumberg, Diana Mincyte. Appetite. 2019, 138, p. 252-259.
• Socio-economic differentiation in the postcommunist rural Baltics: the case of three kolkhozes / Rasa Žakevičiūtė. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 3, p. 349-368.