Priešmokyklinio amžiaus vaikų šeimų fizinio aktyvumo skatinimas ir olimpinio ugdymo galimybės ikimokyklinėse įstaigose

LTTyrimo tikslas – įvertinti priešmokyklinio amžiaus vaikų šeimų fizinio aktyvumo skatinimo (ŠFAS) programos veiksmingumą ir atskleisti olimpinio ugdymo galimybes Klaipėdos miesto ikimokyklinėse įstaigose. Tyrime naudoti šie metodai: ŠFAS kvazieksperimentas, anketinė tėvų ir pedagogų apklausa, grupiniai pokalbiai su vaikais. Tyrimo duomenų analizei atlikti taikyti turinio analizės (content analysis) ir aprašomosios statistikos metodai. Tris mėnesius trukusiame kvazieksperimente savanoriškai dalyvavo 17 Klaipėdos miesto ikimokyklinių įstaigų pedagogų ir 278 penkerių–šešerių metų vaikų šeimos. Vaikai du kartus per savaitę dalyvavo kūno kultūros pratybose. Per savaitę buvo užduodami trys „namų darbai“ (fiziniai pratimai, užduotys, žaidimai), kuriuos vaikai prašydavo kartu atlikti savo tėvus ar kitus šeimos narius. Į ŠFAS programos turinį buvo integruoti olimpinio ugdymo elementai. Kiekvienoje įstaigoje kvazieksperimento metu vyko šeimos fizinio aktyvumo (FA) skatinimo renginiai, jo pabaigoje – bendra visų dalyvavusių šeimų sveikatingumo šventė ir Klaipėdos miesto 5-6 metų vaikų šeimų olimpiada. Tyrimo rezultatai rodo, kad prieš ŠFAS kvazieksperimentą beveik pusė tėvų dirbo protinį darbą, sistemingai sportavo tik dešimtadalis. Didžioji dauguma vaikų buvo fiziškai aktyvūs, trečdalis lankė sporto arba šokių būrelius ir dažnai prašydavo šeimos narių kartu sportuoti. ŠFAS kvazieksperimento metu dauguma vaikų mėgo kūno kultūros pratybas ir noriai pasakodavo savo šeimos nariams apie jų turinį. Motina arba tėvas kartu su vaiku dažniausiai sportuodavo nesistemingai, tačiau gana dažnai (1-3 kartus per savaitę).Pagrindinė tėvų nesportavimo su vaiku priežastis tiek prieš kvazieksperimentą, tiek jo metu – laiko stoka. Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje sistemingai fiziškai ugdomiems vaikams patiko būti šeimos FA skatintojais. Jie dažnai tėvų prašydavo darželyje išmoktus žaidimus ar pratimus atlikti namie kartu su jais, gebėdavo pedagogui aiškiai atskleisti FA šeimoje situacijas, tačiau ne visada buvo pajėgūs įveikti tėvų nenorą kartu sportuoti namuose. Nors didžioji dauguma tėvų teigiamai įvertino vaikų fizinį ugdymą darželyje, daugiau kaip keturi penktadaliai nepadėjo pedagogams organizuoti sveikatingumo ir sporto renginių. Įgyvendinant ŠFAS kvazieksperimentą pedagogai ir vaikiai gebėjo bendradarbiauti aktyviau negu tėvai. Pedagogų anketinės apklausos rezultatai rodo, kad olimpinio ugdymo elementai gali būti tinkamai integruoti į priešmokyklinio amžiaus vaikų FA ugdymo programas. Svarbūs ikimokyklinėje įstaigoje olimpinį ugdymą skatinantys veiksniai yra pedagogų domėjimasis olimpiniu ugdymu, bendradarbiavimo įgūdžių ir savanoriškos pedagoginės veiklos plėtojimas įstaigoje ir tarpinstituciniu lygmeniu, organizacinės patirties didėjimas, bendros veiklos prasmingumo suvokimas ir patiriamas pasitenkinimas organizuota veikla. Silpnoji ugdymo grandis – nepakankamas tėvų aktyvumas ir bendradarbiavimas, kūno kultūros pedagogų abejonės dėl kitų ikimokyklinės įstaigos pedagogų noro bendradarbiauti, nežinomos ir papildomos veiklos baimė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Fizinis aktyvumas; Fizinis aktyvumas, priešmokyklinis ugdymas; Olimpinis ugdymas; Skatinimas; Vaikas; Šeima; A child; A family,; Collaboration; Olympic education; Physical activity,; Physical activity, pre-school education; Stimulation.

ENResearch aim is to assess the effectiveness of the educational programme of physical activity stimulation in a family (PASF) and to reveal opportunities of Olympic education in Klaipėda city preschool institutions. The following methods were applied: PASF quasi-experiment, a questionnaire for parents and teachers, group conversations with children. Content analysis and descriptive statistical methods were applied for the research data analysis. 17 teachers from Klaipėda preschool institutions and families of 278 5-6 year-old children volunteered in the quasi-experiment. The children participated in Physical Education lessons twice a week. They got three pieces of „homework“ (physical activities, tasks, games), which were to be performed together with their parents or other family members every week. The elements of Olympic education were integrated into the content of PASF programme. Physical activity (PA) stimulation events were organised in every institution during the quasi-experiment. A Health Day of all the participating families and the Beach Olympics of Klaipėda city families with 5-6 year-old children were held at the end of the experiment. The research data show that half of the parents had mental jobs, only one tenth played sport systematically before the PASF quasi-experiment. The majority of the children were physically active; a third of them attended sport or dance clubs and often asked their family members to play sport together. During the PASF quasi-experiment the majority of the children liked PE lessons and willingly told their family members about their content. Mother or father mostly played sport with their child unsystematically, though quite often (1-3 times a week).The main reason for parents not to play sport together with their child both before and during the quasi-experiment was the lack of time. The children, who were systematically physically trained at a preschool institution, liked being their family’s PA stimulators. They often asked their parents to perform the games and activities, learnt in the kindergarten, together at home; they were able to reveal to their teacher PA situation in their family, however, they were not always able to overcome their parents’ unwillingness to play sport at home. Although the majority of the parents positively assessed their children’s physical education in the kindergarten, more than four fifths did not assist in organising health and sport events. During the PASF quasi-experiment teachers and children collaborated more actively than parents. The results of the teachers’ questionnaires show that the elements of Olympic education can successfully be integrated into preschool children PA education programmes. The important factors encouraging Olympic education in a preschool institution are the following: teachers’ interest in Olympic education, the development of collaboration skills and voluntary pedagogical activity both inside and outside the institution, increasing of organisational experience, understanding of the meaning of collaboration, and the satisfaction obtained from organised activity. The weakest part of education is lack of parents’ activity and collaboration, PE teachers’ uncertainty about other preschool institution teachers’ willingness to collaborate, the fear of unknown or additional activity. [From the publication]