Mokytojo pašaukimas kaip pedagoginio autoriteto susidarymo sąlyga

LTStraipsnyje aptariamos mokytojo pašaukimo, kaip pedagoginio autoriteto susidarymo sąlygos, koncepcijos, sukurtos nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940). Išryškinama M. Reinio, J. Vabalo-Gudaičio, S. Šalkauskio pažiūrų į pašaukimo ugdymą sistema. Taikyti šie metodai: aprašomasis istorinis ir prestižinis-lyginamasis. Atskleista, kad pašaukimas – reikšminga sąlyga pedagogo autoritetui susidaryti. Prigimtinį poreikį mokyti ir auklėti turintis pedagogas darbą atlieka su meile, nuoširdžiai. Sąveikaujant su mokiniais tas poreikis dar labiau stiprėja, vis sąmoningiau išgyvenama vidinė paskirtis padėti bręstančiai asmenybei. Vadovaudamasis stipria motyvacija atlikti savo pareigas, mokytojas organizuoja mokinių prigimtinius pažinimo bei darnos su savimi ir pasauliu poreikius atitinkančią veiklą. Toks mokytojas tampa mokiniams autoritetu. Praktikuodamas įgimtus gabumus ir poreikius – visuomeniškumą (socialumą), intuiciją, pedagoginį taktą, skleisdamas dvasios giedrą, glaudžiai bendraudamas su mokiniais, mokytojas pažįsta mokinio prigimtį, prie jos individualumo derina organizuojamą veiklą, patenkina dinamizmo, aktyvumo, džiaugsmo, meilės, palankumo ir kitus poreikius. Mokiniai tokį mokytoją gerbia, pripažįsta autoritetu. Mokytojas – visuomenės įgaliotinis. Vykdydamas socialinį užsakymą, rengdamas gyvenimui žmones, kurie tobulins krašto žmonių gyvenimą, puoselės kultūrą, patenkindamas ne tik mokinių, bet ir šeimos, visuomenės, Bažnyčios interesus, jis pripažįstamas kaip reikšmingas ugdymo veiksnys ir autoritetas.Reikšminiai žodžiai: Autoritetas; Charakterio savybės; Mokytojo asmenybė; Motyvacija; Pašaukimo ugdymas; Pedagoginis autoritetas; Pedagoginis taktas; Authority; Education of calling; Motivation; Pedagogical authority; Pedagogical delicacy; Pedagogical ethics; Qualities of a character; Teacher vocation.

ENThe paper presents a discussion about the concept of a teacher’s calling, a precondition for the formation of pedagogical authority, established in independent Lithuania (1918-1940). A system of beliefs about nurturing a calling created by M. Reinys, J. Vabalas-Gudaitis and S. Šalkauskis is highlighted. The following methods were applied: descriptive historical and prestigious-comparative. It was discovered that a calling is an important condition for the formation of a pedagogical authority. A teacher with an innate need to teach and educate does his job honestly and lovingly. Interactions with students facilitate that need even further as the inner purpose to help a developing personality is experienced more and more consciously. Guided by a strong sense of duty, a teacher organizes activities fit for the students’ innate needs for knowledge and harmony with themselves and the world. Such a teacher becomes an authority to children. Practicing innate talents and needs – sociability, intuition, pedagogical tact, spreading a spiritual serenity and closely communicating with students, the teacher learns about their nature and adapts activities with their individuality, satisfying the needs for dynamism, action, joy, love, benevolence, etc.. Students respect such a teacher and consider him an authority. A teacher is a proxy for society. He executes a social order and prepares people for life, who will in turn work for the betterment of the region’s people, he will thus foster culture, satisfying the interests of the students, their families, the society and the Church. He is recognized as an authority and an important factor for development.