Lietuvos miestų centrų fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms, turintiems fizinę negalę

LTStraipsnyje pristatomas Lietuvos miestų centrų fizinės aplinkos prieinamumo kiekybinis ir kokybinis tyrimas ir rezultatai. Tyrimas atliktas trijų miestų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių) centruose, fizines erdves ir neįgaliųjų komentarus apie jas fiksuojant vaizdo kamera. Surinkti tyrimo duomenys apdoroti kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodais. Gautas Lietuvos miestų fizinės aplinkos prieinamumo hipotetinis teorinis modelis. Tyrimo rezultatai rodo, kad universitetuose neįgalieji dažniausiai susiduria su nepritaikytais objektais ir dėl to patiriamu diskomfortu. Nepritaikyta aplinka apriboja savarankiškumą, visavertį socialinį dalyvavimą, teises ir galimybes, suponuoja fizinius ir emocinius kliūties įveikimo būdus bei siūlymus pritaikyti aplinką, turi neigiamą poveikį neįgalaus asmens identitetui. Pritaikyti objektai sudaro visas sąlygas neįgaliojo savarankiškumui, visaverčiam socialiniam dalyvavimui, turi teigiamą poveikį neįgalaus asmens identitetui, sukelia teigiamas emocijas. Kiekybinė analizė parodė, kad neįgaliųjų socialinis dalyvavimas miestų centruose iš esmės apsiriboja judėjimu pėsčiųjų zonose: miestų centruose neįgaliesiems prieinamiausios yra pėsčiųjų zonos, tačiau pastatai (paslaugų ir prekybos objektai) neįgaliuosius dažniausiai pasitinka nepritaikymu arba netinkamu („brokuotu“) pritaikymu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prieinamumas; Fizinė negalė; Aplinkos pritaikymas; Socialinis dalyvavimas; Accessibility; Physical disability; Adjustment of environment; Social participation.

ENThe article presents the qualitative and quantitative study of the accessibility of the physical environment of the centres of Lithuanian cities, and its results. The research was performed at the centres of three cities (Vilnius, Kaunas, and Šiauliai) by making video recordings of the physical environment with commentaries from people with disability. The research data collected were processed by quantitative and qualitative content analysis methods. A hypothetical theoretical model of the accessibility of the physical environment of the Lithuania city centres was thereby obtained. Research results showed that, at universities, people with disability usually encounter unadapted objects and, therefore, experience discomfort. An unadapted environment restricts self-sufficiency, full social participation, rights and opportunities, influences the physical and emotional ways of dealing with obstacles, and has a negative impact on the identity of a disabled person. Adapted objects create all the conditions for the self-sufficiency and full social participation of a disabled person, have positive impact on his/her identity and brings positive emotions. Quantitative analysis showed that the social participation of people with disability in city centres is basically limited to movement in pedestrian zones. However, although pedestrian zones in city centres are the most accessible to people with disability, the buildings (service and shopping areas) are usually unadapted or unsuitably adapted for use by people with disability.