The Development of speaking skills at primary school

LTKalbinė terpė, aplinkinių žmonių kalbinė elgsena, į vaiką atkreiptas šeimoje, ikimokyklinėje įstaigoje, pradinėje mokykloje skambantis žodis - raidos, tapsmo asmenybe pagrindas. Kad kalbos būtų sėkmingiau mokomasi, būtina išmanyti įvairias kalbos priemones ir jų taikymo taisykles, taip pat išmanyti žodžių jungimo ir sakinių, pasisakymų bei tekstų sudarymo būdus, modelius. Mokykloje vyksta specialus kalbėjimo, kalbinės elgsenos įvairiose bendravimo situacijose mokymas. Visi vaiko laimėjimai mokantis gimtosios kalbos išryškėja jam rišliai kalbant. Ugdant rišliąją kalbą būtina remtis tesiamumo tarp ikimokyklinės įstaigos ir pradinės mokyklos principais. Ikimokyklinukų ir pradinių klasių mokinių kalbos tyrinėtojai teigia, kad rišlioji kalba turėtų būti ugdoma planingos ir sistemingos veiklos procesu, mokant savarankiškai pasakoti ir perpasakoti literatūros kūrinius. Savo ruožtu šnekamosios kalbos įgūdžių įgijimas sudaro pagrindus sėkmingai formuoti žemesniųjų klasių mokinių rišlią rašomąją kalbą. Mūsų tyrimo tikslas buvo pasiūlyti Lietuvos mokykloms su dėstomąją rusų kalba pirmųjų klasių mokinių rišlios šnekamosios kalbos ugdymo metodus ir būdus. Tuo tikslu buvo nagrinėjama pradinių klasių rišliosios kalbos ugdymo teorija ir metodika; išanalizuota pedagoginė patirtis, ugdant rišliąją pradinių klasių mokinių kalbą mokyklose su dėstomąja rusų kalba, ištirta kalbinė pirmokų raida, susijusi su rišlia šnekamąja kalba, nustatyti jos formavimo keliai. Teorinėje šio straipsnio dalyje pateikti būtini pradiniai teiginiai apie rišliąją kalbą kaip apie pradinių klasių mokinių kalbinės veiklos dalį, pasakojimo atsiradimo procesą ir tekstą kaip pasakojimo produktą.Konstatuojamasis tyrimo etapas, atliktas pasitelkiant žaidybinį metodą - inscenizaciją, mokytojų bei tėvų anketavimas ir rezultatų apibendrinimas, remiantis matematine statistika, suteikė galimybę nustatyti vaikų gebėjimus perpasakoti ir atpasakoti tekstą pirmųjų mokyklos mokslo metų pabaigoje. Buvo nustatyti raidos lygiai šių gebėjimų: pasakos perpasakojimo, aprašomojo pasakojimo kūrimo, pasakojimo pagal paveikslėlių seriją kūrimo, kūrybinio pasakojimo pagal pateiktą temą kūrimo. Vaikų tyrimas ir tėvų bei pedagogų apklausos rezultatai leidžia teigti, kad pastebima pirmokų rišliosios kalbos lygio smukimo tendencija. Tokios situacijos priežastis yra nepakankamas dėmesys vaiko kalbos raidai šeimoje, didžiulė įtaka televizijos, kuri dažnai rodo filmus, animacinius filmukus, reklaminius siužetus ir pan. su nekokybišku vertimu. Kalbinė terpė taip pat mažai teikia pavyzdingos rišliosios kalbos pavyzdžių. Pradinių klasių mokytojų naudojami pasakojimo bei perpasakojimo mokymo metodai ir būdai ne visada leidžia pasiekti aukštų mokinių kalbinio ugdymo rezultatų. Mes parinkome metodus ir optimaliausius darbo būdus formuojant pirmokų rišlios šnekamosios kalbos įgūdžius; pateikiame atitinkamų kalbinių gebėjimų ugdymo pratimų. Formuojamasis tyrimo etapas suteikė galimybę parengti metodiką teikamų pratimų, susijusių su pasisakymo turinio planavimu, su plano realizacija - t.y. minčių formulavimu, su savos kalbos kontroliavimu ir teksto tobulinimu. Konkrečios mokymo technologijos, pateiktos pedagogams, yra praktinis mūsų tyrimo rezultatas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klasių mokinys; Mokymo metodai ir būdai; Pasisakymas; Pradinių klasių mokinys; Rašomoji kalba; Rišli šnekamoji kalba; Tekstas; A text; An utterance; Junior pupils; Methods and techniques of teaching; Speaking skills; Writing skills.

ENThe article deals with a topical subject, i.e. the development of speaking skills at Russian primary schools in Lithuania. The results of an experiment that was conducted with the aim of analyzing the development of the fluency of speech of first-formers are presented, as well as the analysis of the data of the survey of parents and teachers. A system of activities for the development of speaking skills is proposed, methods and techniques for improving speaking and writing skills of junior pupils are analyzed. [Text from author]