Diagnostika ar įgalinimas? Vaiko psichopedagoginio vertinimo dokumentų analizė

LTStraipsnyje analizuojamas pedagoginių psichologinių tarnybų (toliau – PPT) ir mokyklų specialiojo ugdymo komisijų (toliau – SUK) veikloje naudojamų dokumentų turinys, siekiant atskleisti, kiek pildomų dokumentų turinys yra įgalinantis psichopedagoginio vertinimo ir ugdymo dalyvius. Išanalizuotos 285 užpildytos dokumentų formos, naudojamos SUK ir PPT veikloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog PPT psichopedagoginiame vertinime vyrauja neigiama vertinamoji informacija apie vaiką (akcentuojamas vaiko sutrikimas, o ne jo gebėjimai) ir formali rekomendacinė informacija (rekomendacijos yra šabloniškos, nekonkrečios, be aiškaus adresato). Tokie vertinimo prioritetai ir tokios rekomendacijos prieštarauja įgalinimo idėjai: neskatina ugdymo proceso dalyvių (pedagogų ir ypač ugdytinių bei jų tėvų) patiems siekti prisiimti atsakomybę, valdyti problemines situacijas, aktualizuoti ir realizuoti savo kompetencijas, siekti kuo didesnio savarankiškumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichopedagoginis vertinimas; Psichopedagoginio vertinimo dokumentai; Įgalinimas; Individualizavimas; Psychopedagogical evaluation; Documents of psychopedagogical evaluation; Empowerment; Individualisation.

ENThe article analyzes the content of documents, used in activities of pedagogical-psychological services (PPS) and special development commissions of schools (SDC), while seeking to reveal the extent to which the content of documents being filled empowers the participants of psycho-pedagogical assessment and development. 285 filled blanks of the documents were analyzed, which are used in activities of PPS and SDC. Results of the research reveal that in psycho-pedagogical assessment of PPS, negative evaluative information about the child prevails (child’s disorder instead of their abilities are emphasized) as well as formal recommendatory information (recommendations are stereotyped, not specific, without a clear addressee). Such priorities of the assessment and such recommendations contradict to the idea of empowerment: they do not encourage the participants of the development process (educators and particularly educatees and their parents) to strive to assume the responsibility, to control the problem situations, to actualize and realize their competencies as well as to strive for higher independence.