Kai kurios metodologinės gamtamokslinio ugdymo tyrimų kryptys

LTAutorius siekia atskleisti bei apibūdinti esmines gamtamokslinio ugdymo tyrimų kryptis, nusakyti jų turinį ir specifiką. Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas orientuojamas į socialinių bei etinių problemų sprendimą. Praktinė aplinkotyrinė (gamtotyrinė) ugdytinių veikla tampa bene pagrindiniu gamtamokslinių žinių ir gebėjimų įsisavinimo motyvacijos šaltiniu. Aktualūs tampa informacinių technologijų plačiąja prasme taikymo tyrimai gamtamokslinio ugdymo procese (mokomosios kompiuterinės programos, kompaktinių diskų naudojimas, virtualiosios mokymo(-si) aplinkos). Gamtamokslinio ir technologinio raštingumo problematika yra viena iš svarbiausiųjų. Daug dėmesio skiriama vaikų kognityvinių gebėjimų plėtotei. Akcentuojamas svarbus didaktinis dėsningumas – nuo paprastų vaizdinių iki mokslinių sąvokų aiškinimo, vystymo ir pan. Siekiama išnagrinėti ne tik pažintinių veiksnių įtaką mokymosi sėkmei /pasiekimams/, bet ir motyvacijos, mokymo metodologijos, klasės mikroklimato, socialinės aplinkos ir kitų veiksnių įtaką. Vis daugiau dėmesio skiriama gamtamokslinio ugdymo paradigmų kaitai. Pradinių klasių mokytojų gamtamokslinei kompetencijai skiriamas itin didelis dėmesys, ieškoma įvairiausių būdų, kaip efektyvinti gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje. Labai svarbus aspektas - gamtamokslinio ugdymo programos ir jų konstravimas. Analizė rodo, kad itin menkos yra chemijos srities žinios ir šioje srityje būtini išsamūs tyrinėjimai. Per didelis turinio „biologizavimas“ nuskurdina gamtamokslinį moksleivių išsilavinimą, sudaro prielaidas ateityje nusivilti chemijos bei fizikos mokslais.Reikšminiai žodžiai: Gamtamokslinis ugdymas; Teoriniai ir empiriniai tyrimai; Tyrimų metodologija.

ENThe author strives for revealing and characterizing the essential directions of studies of nurturing by natural sciences and identification of their content and specifics. It is obvious that nurturing by natural sciences is oriented to resolution of social and ethical problems. The practical environment studies (natural studies) activities of the learners become the main source of motivation for acquisition of natural scientific knowledge and abilities. The studies of application of information technologies in the process of nurturing by natural sciences (the computer programmes, used for teaching, use of compact discs, virtual teaching/learning environments) in a broad sense become relevant. The problems of natural sciences and technological literacy are among the most important. A lot of attention is dedicated to development of children’s cognitive abilities. An important didactic regularity is emphasized – from simple images to construction and development of scientific concepts, etc.. Attempts are made to examine not only the influence of cognitive factors on the success/achievements in learning, but also the influence of motivation, the methodology of teaching, the microclimate in the classroom, the social environment and other factors. More and more attention is dedicated to the changes of paradigms of the nurturing by social sciences. An especially big attention is dedicated to the natural science competence of the primary school teachers, different ways for making the nurturing by natural sciences in the primary school more efficient are searched for. An especially important aspect is the programmes of nurturing by natural sciences and their construction. The analysis shows that the chemistry knowledge is especially poor and comprehensive studies are necessary in the area.The “biologization” of the content eviscerates the natural scientific upbringing of school students and creates the preconditions for discontent with the sciences of physics and chemistry in the future.