Social interaction and clinical correction paradigms: priorities in evaluating special needs of pupils

LTStraipsnyje analizuojamas vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įvertinimo pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT) turinys vertinimų pozityvumo/ negatyvumo požiūriu. Nagrinėjamas vertinimų ryšys su sutrikimo pobūdžiu. Siekiant objektyviau įvertinti specialistų išvadų turinį taikytas ekspertų metodas. Konstatuota pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų (psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų) orientacija į klinikine-korekcine paradigmą. ISvadose apie ugdytinius statistiškai patikimai vyravo negatyvūs vertinimai. Didėjant negalės laipsniui, proporcingai didėja neigiamų vertinimų skaičius. Tyrimo rezultatai liudija, kad, optimizuojant vaiko vertinimo procesą, derėtų siekti ugdytinio individualizuoto raidos vertinimo, t.y. vertinimo ne lyginant su teorine „norma" ir nukrypimu nuo jos (tai visada provokuoja negatyvias ypatingo vaiko charakteristikas), o vaiko raidos ir jo ugdymo(si) poreikių apibūdinimo „savo paties" atžvilgiu, kuris leistų atskleisti ugdytinio individualias pozityvias galimybes. Straipsnyje daromos tokios iSvados: Pasitvirtino tyrimo hipotezė, kad PPT vertinant moksleivių specialiuosius ugdymo(si) poreikius dominuoja negatyvaus vertinimo paradigma, sutrikimo požymių akcentavimas. Visų PPT specialistų {psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų) iivadose apie ugdytinius statistiškai patikimai vyravo negatyvūs vertinimai. Išvadų apie sutrikimus išsamumas nesusijęs su sutrikimo pobūdžiu (vienodai išsamiai aprašomi visų trijų grupių sutrikimai). Išsamiausias išvadas PPT pažymose pateikė specialieji pedagogai.Moksleivių vertinimams PPT įtakos turi sutrikimo pobūdis (gilumas), kuris gali lemti specialistų (psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo) vertinimų tendenciją. Pozityviau vertinami moksleiviai, turintys specifinių pažinimo sutrikimų, negatyviau -riboto intelekto ir nežymiai sutrikusio intelekto, t.y. didėjant negales laipsniui, didėja neigiamų vertinimų skaičius. Galima daryti prielaidą, kad mokinių negebėjimų, negalių, sutrikimų akcentavimas PPT pažymose gali stiprinti tėvų ir pedagogų negatyvias nuostatas specialiųjų poreikių turinti o vaiko atžvilgiu. Siekiant patikrinti Sią prielaidą, aktualu tyrinėti PPT specialistų pateikiamų įvertinimų įtaką pedagogų ir tėvų nuostatų i specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintį vaiką ir jo ugdymo perspektyvą formavimuisi. Optimizuojant vaiko vertinimo procesą, derėtų siekti ugdytinio individualizuoto raidos vertinimo, t.y. vertinimo ne lyginant su teorine „norma" ir nukrypimu nuo jos (tai visada provokuoja negatyvias ypatingo vaiko charakteristikas), o vaiko raidos, ir jo ugdymo(si) poreikių apibūdinimo „savo paties" atžvilgiu, kuris leistų atskleisti ugdytiniu individualias pozityvias galimybes. Tuo tikslu turėtų būti rengiama ir aprobuojama tokios struktūros vaikų specialiųjų poreikių pedagoginio psichologinio vertinimo pažymų ir išvadų forma, kurioje geriau nei pagal dabartinę PPT vertinimo reglamentavimo tvarką atsispindėtų tiriamojo galios ir galimybės. Tai sudarytų prielaidas įveikti klinikinio-korekcinio požiūrio dominavimą ir specialiųjų poreikių ugdytinių vertinimo ir ugdymo procese realizuoti socialinės-interakcinės paradigmos principus. [Iš leidinio]

ENIn the research paper the content of assessment of children with special needs in pedagogical psychological services (PPS) is analyzed in the aspect of positive/negative issues. The relation between evaluations and the nature of disorder has been investigated. Aiming to evaluate the content of specialists' assessments more objectively, the method of experts was applied. The orientation of PPS specialists (psychologists, special teachers, speech therapists) towards the clinical correction/deficit paradigm has been ascertained. The research results statistically reliable negative evaluations predominated. The number of negative evaluations grows as the degree of disorder grows. The results of the research testified that, in optimizing the process of evaluation of a child, the emphasis should be put on the evaluation of individualized development of a child, i.e. evaluation not comparing with theoretical "norm" or deviation from it (it always provokes negative characteristics of a peculiar child), but the description of development and special needs of a child in the respect of him (her) self, which would allow to reveal individual positive abilities of a child, should be aimed at. [From the publication]