Jaunimo identitetinio lokuso nomadizacija: subkultūrų kreatyvumo frontyras

LTTradicinė subkultūros samprata kinta dėl įvairių socialinių darinių gausėjimo pasaulyje. Į subkultūrą reikia pažvelgti daug konceptualiau, nei tik kaip protesto formą, parodant jos suteikiamas galimybes asmenybės socializacijai ir integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas – atskleisti jaunimo subkultūrinės savivokos performatyvumą, kintant kūrybiškumo reikšmei. Tradicinę kūrybiškumo sampratą dabar keičia kūrybos ekonomikos koncepcija, kuri yra grindžiama daugiau idėjų nei fiziniu kapitalu ir kuriama informacinių bei komunikacinių technologijų pagrindu; taip pat atsiranda vadinamoji populiarioji kultūra, kuri panaikina amžiaus ribas, kuria „talentus“ pagal vartotojų visuomenės poreikį. Kūrybiškumo kitimas inspiruoja ir subkultūros transformacinės raiškos tendencijas. Subkultūros, atmesdamos vyraujančias visuomenines vertybes ir normas, gali sukurti alternatyvius požiūrius. Šios alternatyvios idėjos būna originalios tol, kol masinė gamyba nepasisavina jų avangardinių idėjų, kol nepradeda tiražuoti žiniasklaida. Taigi per subkultūrą visuomenės nariai gali vienaip ar kitaip įsitvirtinti visuomeninėje aplinkoje dėl savo kitoniškumo. Vienas iš jaunimo identiteto kūrimo išlaisvinimo aspektų – virtualių bendruomenių kūrimas, kurios gali būti traktuojamos kaip naujos postsubkultūros formos, nes įgauna ne tik subkultūroms būdingų bruožų, bet ir praplečia subkultūrų fenomeno esmę. Lietuva dar nėra pasirengusi priimti subkultūrų iškeliamų asmenybių dėl savo nesugebėjimo savęs identifikuoti ir sutapatinti su Vakarų kultūra.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo būdas; Jaunimo kultūra; Jaunimo tapatumas; Kultūra; Kūrybiškumas; Saviraiška; Subkultūra; Vertybių sistema; Visuomenė; Creativity; Culture; Lifestyl; Self-realization; Society; Subculture; Value-system; Youth culture; Youth identity.

ENFreedom of creativity nowadays is captured as consolidating sine qua non of modern social totality in different models of alternative lifestyle: in selection of living practices, testing of styles, creation of new musical trends or literary genres, and experiments in figurative art. For youth, subcultures become a kind of self-realization, provided that we approach them as a source of new possibilities characterized by criteria of post-industrial, consumption-based culture rather than in the non-traditional sense (different clothing, speech, music, behaviour, etc.). Youth have to exploit their subeultural elements in order to successfully achieve self-realization while seeking efficient socialization. The aim of the article is to reveal performativity of subeultural self-image of youth in the context of fluctuating meaning of creativity. Conventional conception of creativity is now being replaced by the creative economy concept. That also inspires trends of transformational expression of subculture. Members of society can, in one way or another, establish themselves in social environment due to their otherness through subculture (after staying within subeultural environment young people become vigorous leaders required in the commercial culture). Lithuania will soon be seen as a consumer and non-creative element on the world stage. This promotes stagnation of youth creativity internally and nomadization of creativity externally. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology