Lie. auka - iš auikū "Avis"

LTStraipsnyje aptariama žodžio auka kilmė. Apibendrinant daroma išvada, Lietuvių aukà nėra Simono Daukanto naujadaras - tai jau 1989 m. įrodė Jonas Palionis. Šis žodis kildintinas iš sen. lie. *aÛik* ‘avis’ (plg. skr. avik* ‘t. p.’, s. sl. ovьca <*oÛikā) ar jo vėlesnio kontinuanto *avikà (plg. tarm. avikiena ‘aviena, avies mėsa’). Daiktavardis *aÛik* /*avikà, matyt, iš seno vartotas ir sakraline aukos reikšme, patyrė tokį pat balsio [i] išmetimą kaip ožkà <--*āžik*; tas išmetimas heterosilabinį junginį [a]-[u] ar [a] [v] natūraliai pakeitė į dvibalsį [au] (plg. gãvo : gáuti, tavè : táu) ir buvusį vedinį aukà smarkiai nutolino nuo pamatinio žodžio avis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Naujadarai; Pamatinis žodis; Vediniai; Heterosilabinis junginys.

ENThe article examines the origins of the word “auka”. To summarize the conclusion, the Lithuanian word “aukà” is not Simonas Daukantas’s coinage, which was already proved by Jonas Palionis in 1989. The word is derived from the ancient Lithuanian word “aÛik” ( “a sheep”) (plg. skr. avik* “t. p.’, s. sl. ovьca <*oÛikā) or its later continuant “avikà” (plg. dialectal “avikiena” ( “sheep meat”). The noun *aÛik* /*avikà, was most likely used in the sacral meaning of an offering and experienced the same ejection of vowel [i] as the word ožkà <--*āžik*; the ejection naturally transferred the heterosyllabic compound [a]-[u] or [a] [v] by the diphthong [au] (plg. gãvo : gáuti, tavè : táu) and digressed the derivative “aukà” from its underlying word “avis”.