1936-ųjų metų deklaracija

LTStraipsnyje aptariama Lietuvos jaunųjų katalikų 1936 metų politinė deklaracija, teigiant, kad ir šiandien ji tebėra aktuali. Pažymima, kad deklaracijos filosofinius rėmus sudaro žmogaus kaip individo skyrimas nuo žmogaus kaip asmens, pabrėžiant, kad individas yra daugiau ekonominis žmogus, o asmuo — tas pats žmogus kaip kultūros kūrėjas. Atskleidžiama, kad iškeldama laisvą asmenį kaip kultūros kūrėją, deklaracija protestuoja prieš Europoje įsigalintį ir Lietuvos neaplenkusį valstybinį totalitarizmą. Pažymima, kad jauniesiems katalikams asmenybė buvo kūrinys, sunkių dvasinių pastangų vaisius, formuojamas ir paties žmogaus, ir tautinių bei religinių bendruomenių, dirbant idealų šviesoje. Atskleidžiama deklaracijoje išreikšta fašizmo ir tautininkų kritika, teigiant, kad ji nepasilieka paslėpta filosofinėse subtilybėse, o reiškiama ir atvirai. Aptariant valstybės ir individo santykius, atskleidžiami deklaracijos teiginiai, kad korporatyvinė sistema turi kilti iš apačios į viršų: ne valstybė žmones organizuoja, bet jie patys buriasi pagal prigimtinius kultūrinius, religinius, profesinius ryšius. Autorius pabrėžia, kad nors jaunieji katalikai ne visada tarp savęs sutarė, po deklaracijos visuomenė į juos žiūrėjo kaip į daugmaž vieningą savą ideologiją turinčią politinę jėgą. Svarstant deklaracijos kilmės ir autorystės klausimą, teigiama, kad jaunųjų katalikų būrys nebuvo pastovus: vieni priartėdavo, kiti nutoldavo. Todėl daroma išvada, kad rengiant deklaraciją bus prisidėję daugiau nei šešiolika ją pasirašiusiųjų asmenų.Reikšminiai žodžiai: 1936; 1936-ųjų metų deklaracija; Ateitininkai; Deklaracija; Fašizmas; Jaunieji katalikai; Jaunųjų katalikų sąjūdis; Kultūrinė autonomija; Maceina, Antanas; Masarykas, Tomašas; Naujoji Romuva; Organiškoji valstybė; Politinė deklaracija; Skrupskelis, Ignas; Tautininkai; Totalitarizmas; 1936; Ateitininkai; Cultural autonomy; Declaration; Declaration of 1936; Fascism; Integral state; Lithuania; Lithuanian Catholic Federation "Ateitis"; Maceina, Antanas; Masaryk, Tomaš Garrigue; Nationalists; New Romuva; Organic State; Political declaration; Skrupskelis, Ignas; Totalitarian state; Totalitarianism; Young Catholics; Young Catholics Movement.

ENIn the article we discuss the political declaration of Lithuania’s young Catholics in 1936, emphasizing that it is still relevant today. We note that the philosophical boundaries of the declaration consist of the division between a human as an individual and a human as a person. An individual is more an economic human, whereas a person is a human as a creator of culture. We reveal that the declaration, in exposing the free person as a creator of culture, protests against the state totalitarianism that was taking root in Europe and touched Lithuania as well. The young Catholics viewed a personality as a creation, as a fruit of spiritual hardship formed in the light of ideals by the person himself and by the ethnic and religious communities. The declaration included a criticism of fascism and nationalism, maintaining that it was not hidden in the subtleties of philosophy, but expressed publicly as well. We discuss the relationship between the state and the individual and emphasize that the declaration stated that a corporate system has to arise from the bottom up: the state does not organize the people, instead, the people group themselves by innate cultural, religious and occupational relationships. The author states that although the young Catholics did not always get along, the declaration allowed society to view them as a unified political force with a unique ideology. We discussed the origin and authorship of the declaration – the young Catholics were never a stable group, people came and went. Therefore we conclude that the declaration had to involve more than the sixteen people who signed it.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History