Mokytojo autoritetas - asmenybės ugdymo priemonė

LTStraipsnyje aptariama mokytojo autoriteto ir jo ugdomosios įtakos sampratos raida Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) pedagoginėje mintyje. Darbe laikytasi nuostatos, kad ugdymo procese gyvos asmenybės – mokytojo niekas negali pakeisti. Kaip vienas iš pedagoginės sąveikos dalyvių mokytojas daro mokiniams įvairiapusę įtaką. Todėl jis visais požiūriais – savo intelektualumu, dorybėmis, dvasinių ir fizinių savybių derme, bendravimo kultūra, žmogiškosios savimonės pasireiškimu – turi būti mokiniams sektinas pavyzdys, t. y. autoritetas. Tyrime taikyti šie metodai: analizė, mokslinis lyginimas. Išryškinta, jog Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta pažiūrų į mokytojo autoritetą sistema. Kuriant ją, remtasi Vakarų Europos, ypač vokiečių, pedagogų, psichologų pozicijomis. Autoritetas aiškinamas dvejopai: kaip moralinių ir intelektualinių savybių visuma, ir autoritetu laikomas individas, sugebantis ir galintis daugiau už kitus; jam kiti patiki dalį savo teisių ir laisvės, pripažįsta jo elgesio normas ir gyvena pagal jas. Minimos šios autoriteto formos: funkcinis (objektyvusis), kurį lemia užimamos pareigos, statusas; moralinis (subjektyvusis) – grindžiamas asmenybės vertybių turtingumu; skirta nemažai dėmesio mokyklos kaip bendruomenės autoritetui. Autoritetingo mokytojo vertę lemia tai, jog jis pedagoginei veiklai, sąmoningam mokinių nusiteikimui veikti sukuria palankų psichologinį klimatą, žadina savitvardos stimulus; neturint autoriteto, ugdymo tikslų siekimas nėra natūralus. Jaunimas seka autoritetu, mokosi iš jo, nes žmogaus prigimtis linkusi prie harmonijos, taurumo, vertybių.Reikšminiai žodžiai: Autoritetas ir asmeninė laisvė; Autoriteto raidos lygiai; Mokytojo autoritetas; Mokytojo autoriteto ir ugdymo ryšys; Moralinis ir intelektualinis autoritetas; Authority and personal freedom; Evolution levels of authority; Levels of authority development; Moral and intellectual authority; Moral and intellectul authority; The authority of the teacher; The authority of the teacher and school connection.

ENThis article discusses the development of pedagogical thought about the teacher’s authority and his developmental influence during the Lithuania’s independency period (1918-1940). This article assumes that a living personality – a teacher – is crucial to the learning process. A teacher influences the students in many ways, as he is a participant in the pedagogical interaction. He has to act as an authority for the students in many ways – by his intellect, his values, the harmony of his spiritual and physical traits, his cultured communication and human self-consciousness. The research employed analysis and scientific comparison. We discovered that a system regarding attitudes towards the teacher’s authority was created during Lithuania’s independency period. It was created employing the positions of Western European, especially German, teachers and psychologists. Authority has two definitions: the totality of moral and intellectual traits, and an individual regarded as an authority and capable of more than other people; others entrust him with a part of their rights and liberties and recognize and live by his social norms. We separate these forms of authority: functional (objective), which depends on an official position and high status; moral (subjective) – grounded in the richness of personal qualities; we employed significant attention to the school as an authority for a community. The teacher’s value as an authority depends on his creation of a favourable psychological climate for teaching and for the conscious mindset of the students, as well as his stimulation of the impulses of self-control. The pursuit of educational goals is unnatural without an authority. The youth follow an authority and learn from him, because human nature tends towards harmony, nobility and virtue.

• Vadyba / Management
• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education