Lietuvos namų ūkių mokesčių naštos vertinimas

LTLietuvoje dažnai kalbama apie mokesčių naštos dydį, tačiau mokslininkai ir rinkos ekspertai ją vertina labai skirtingai. Taip yra todėl, kad nėra parengtos vieningos mokesčių naštos skaičiavimo metodikos ir įvairūs autoriai mokesčių naštą skaičiuoja skirtingais metodais arba pateikia tik intuityvius vertinimus, nepagrįstus empiriniais tyrimais. Atliekant mokesčių sistemos tyrimus rinkos analitikai pastebi, kad per didelis mokesčių naštos dydis slopina legalios ekonomikos plėtrą, skatina mokesčių slėpimą bei šešėlinės ekonomikos augimo apimtis. Pastaruoju metu vykdomas gyventojų pajamų mokesčio tarifų mažinimas kelia diskusijas ir sąlygoja naujus tyrimus. Daugelis rinkos ekspertų teigia, kad ir ženkliai sumažinus ar įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, teigiamų rezultatų bus nesulaukta dėl beveik nesikeisiančios namų ūkiams, t.y. vienišiems individams ar grupei žmonių, gyvenančių tame pačiame būste, tenkančios mokesčių naštos. Tačiau Lietuvos valstybėje dar nėra parengtos namų ūkių mokesčių naštos apskaičiavimo metodikos ir šiuo atveju yra vertinama tik bendroji šalies mokesčių našta, tenkanti tiek verslo subjektams, tiek ir namų ūkiams. Tyrimų tikslas - sudaryti ir pagrįsti namų ūkių mokesčių naštos vertinimo modelį. Tyrimų uždaviniai: 1. Sudaryti tiesioginės ir netiesioginės namų ūkių mokesčių naštos vertinimo modelį; 2. Pagrįsti sudarytą modelį koreliacijos metodu; 3. Įvertinti Lietuvos namų ūkiams tenkančią mokesčių naštą. Tyrimo objektas - Lietuvos mokesčių sistema. Tyrimo metodai: Straipsnyje atlikta Lietuvos ir užsienio mokslinių darbų, empirinių tyrimų ir ekonominės literatūros analizė bei praktikos studija namų ūkių tiesioginės ir netiesioginės mokesčių naštos, jos vertinimo klausimais.Pagal Wisconsin universitete atlikto namų ūkių mokesčių naštos tyrimo formuliarą ir bendruosius mokesčių naštos apskaičiavimo principus sudarytas tiesioginės ir netiesioginės namų ūkių mokesčių naštos įvertinimo modelis. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamais duomenimis pagal sudarytą modelį yra apskaičiuojamas ir įvertinamas Lietuvos namų ūkių mokesčių naštos dydis. Pastarąjį palyginus su EUROSTAT apskaičiuotu šalies mokesčių naštos dydžiu ir pritaikius koreliacinę analizę įrodomas sudaryto modelio pagrįstumas. Rezultatai: Mokesčių naštos dydis yra itin svarbus namų ūkiams, nes didėjant verslo subjektų mokesčių naštai, netiesiogiai yra didinama ir namų ūkių mokesčių našta. Namų ūkiai nuo gaunamų pajamų moka gyventojų pajamų mokestį ir įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo fondus. Įmonės nuo tų pačių pajamų moka įmokas socialiniam draudimui. Pats gyventojas jau nuo apmokestintų pajamų moka akcizus, PVM, o pastarasis skaičiuojamas dar ir nuo akcizų. Taip yra įteisintas daugkartinis namų ūkių apmokestinimas, dėl šios priežasties prieš sudarant namų ūkių mokesčių naštos įvertinimo modelį būtina išskirti tiesioginę ir netiesioginę namų ūkiams tenkančią mokesčių naštą. [Iš teksto, p. 34]Reikšminiai žodžiai: Gyventojų pajamų mokesčių dydis; Išlaidos; Mokesčiai; Mokesčių įtakos skaičiavimo metodologija; Mokeščių našta; Namų ūkiai; Namų ūkio mokesčiai; Netiesioginė mokesčių našta; Progresyvių mokesčių dydis; Tiesioginė mokesčių našta; Vertinimas; Burden of taxes; Direct tax burden; Estimation; Expenditures; Household tax; Households; Indirect tax burden; Population income tax rate; Progressive tax rates; Tax burden calculation methodology; Taxes.

ENPopulation income tax rate reduction, rescission of facilities, and establishment of progressive tax rates have recently been extremely relevant and negotiable topics. A lot of market experts state, that despite the reduction of the rate, the positive results will not be reached, since the burden of taxation for the households is not changing. Strange to say, that vicious discussions take part, since nowadays in Lithuania there is still no exact estimation methodology of the burden of taxation for households; mostly joint tax burden is evaluated, which is applied both for households and business subjects. Since there is no generic tax burden calculation methodology in Lithuania, Statistical department next to the Government of Lithuanian Republic and Lithuanian free-market institute announce different amounts of the burden of taxation. To create Lithuanian model for the calculation of the direct burden of taxation for households, a new calculation formula created in Wisconsin University helps. In order to construct the calculation model for indirect burden of taxation for households, the principles of the methodology for calculating the main burden of taxation are taken into consideration. According to EUROSTAT specialists' and Lithuanian scientists' opinion, the most optimal and the most accurate amount of the burden of taxation will be calculated only when not all national budget income will be counted, but only Fiscal ones. For this reason, during the calculation of the direct households' tax burden only the fiscal income of the national budget and non-budget funds will be estimated. Only fiscal income of household will be evaluated, excluding various welfares, pensions or other supports received by the household.Alternatively to the calculation of direct burden of taxation for the households, for the evaluation of indirect burden of taxation for households not only fiscal income of the household will be taken into consideration. This is for the reason, that irrespective to the amount of fiscal income, sooner or later all the incomes become expenditures. Since indirect burden of taxation of households is calculated not according to the income of households, but expenditure, savings and already paid direct household taxes should be taken out of previously mentioned impure fiscal household income, in order to get a realistic households' expenditure amount. After the correlation analysis it emerges, that a model for the calculation of the household tax burden is created in a right manner, and will let us not only to evaluate the efficiency of the planned reforms in the area of taxation with the respect to households, but also to estimate the efficiency of the planned reforms in the area of social politics. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology