Lietuvos totorių laidotuvių ir mirusiųjų minėjimo papročiai (XX a. vidurys - XXI a. pradžia)

LTStraipsnio objektas - Lietuvos totorių laidotuvių ir mirusiųjų minėjimo papročiai XX a. vid. - XXI a. pr. Darbo tikslas - ištirti minėto laikotarpio Lietuvos totorių laidotuvių papročius ir nustatyti veiksnius, turėjusius įtakos jų pokyčiams. Metodai: istorinis lyginamasis, etnografinių duomenų analizė, aprašomasis. Straipsnyje gvildenama lietuvių kultūros įtaka Lietuvos totorių laidotuvių papročiams. Lietuvos totorių laidotuvių papročiai neatsiejami nuo musulmoniškų tradicijų, tačiau juose galima pastebėti lietuvių laidotuvėms būdingų papročių elementų. Nors dabartiniais laikais miesto ir kaimo totorių laidotuvės nesiskiria - miestiečiai laidojami musulmoniškose kaimo kapinėse, tačiau pastebimi kai kurių Lietuvos etnografinių regionų laidotuvių papročių skirtumai. Lietuvos totorių laidotuvių apeigos - sudėtingas kultūrinių komponentų derinys, kurio tam tikri aspektai prieštarauja islamo mokymui. XXI a. pr. totoriai neskuba mirusįjį palaidoti tą pačią dieną, nors to reikalauja islamas. Dažniausiai mirusysis laidojamas antrą arba trečią dieną po mirties. Įtaką šiai tradicijai atsirasti padarė lietuvių kultūra. Lietuvos totorių kapinės gerokai skiriasi nuo kitų kraštų musulmoniškų kapinių. Kapinėse gausu paminklų su užrašais, piešiniais bei nuotraukomis, kai kurie kapai aptverti tvorelėmis. Tai vietinės lietuvių kultūros įtaka. Taigi šešis amžius kartu su lietuviais gyvendami tose pačiose žemėse, Lietuvos totoriai asimiliavosi, akultūravosi, prarado kai kuriuos musulmoniškos tapatybės bruožus, kita vertus, įgijo unikalių, tik Lietuvos totoriams būdingų bruožų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laidojimo papročiai; Laidotuvės; Lietuvos totoriai; Mirusiųjų paminėjimai; Commemoration of the dead; Dead Customs; Funeral; Lithuanian Tartar.

ENThe object of the study is the funeral customs of the Lithuanian Tartars and the changes that took place from the middle of the 20th century till the beginning of the 21st century. The goal of the study is to analyze the funeral customs of the Lithuanian Tartars and determine the factors that influenced the formation of the aforementioned customs and their changes. The employed research methods include historical comparative research, analysis of ethnographical data, and the descriptive method. Also, field research, in the form of interviews, conversations and questionnaire- based survey was used. The paper analyzes the influence of Islamic religious convictions on Tartar burial customs. The final paper also offers a review of the influence of Lithuanian culture on the development of the funeral customs of the Lithuanian Tartars as well as an analysis of the Lithuanian Tartars' funeral customs and their structure. Also, a review of the assimilation and adaptation processes in the modern-day Tartars' funeral customs is presented. The main source of the study was empirical research carried out by the author in 2011 across the entire territory of Lithuania. 20 participants of various ages ranging from 38 to 83 years old were selected as the research subjects. The participants of the survey included 12 men and 8 women. Muslims constituted the overall majority of the participating people. The funeral customs of the Lithuanian Tartars are closely intertwined with the Muslim traditions. However, the Tartars borrowed many elements from local Lithuanian culture which were later mixed together with the Muslim customs and gained new forms typical only to the Lithuanian Tartars. The Tartar funeral rites are woven into a complicated pattern of cultural elements, several aspects of which are a total contradiction to the practiced Tartar religion and Islamic teachings.At the beginning of the 21st century, the Tartars did not rush to bury the deceased on the same day as is required by Islam. Most often the deceased would be buried on the second or third day after death. The emergence of this tradition was mostly influenced by Lithuanian culture. Also, the Lithuanian Tartar cemeteries were rather different from Muslim cemeteries in other countries. The burial places were adorned with engraved tombstones with pictures and photos, and some of the graves were protected by fences. This was also the influence of the local Lithuanian culture which contradicted the Islamic beliefs. Thus, six centuries of living on the same lands with the Lithuanians caused the Lithuanian Tartars to experience assimilation, acculturation and lose many features of their unique identity. The funeral customs of the Lithuanian Tartars underwent certain transformations during the last fifty years and gained unique shapes that often contradicted the practiced religion of Islam. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History