LTPiliečių politinis dalyvavimas yra būtina demokratinės valstybės stabilaus funkcionavimo sąlyga. Politinis dalyvavimas paprastai vyksta per tam tikrus demokratinio valdymo procesui būdingus mechanizmus, kurių pagalba piliečiai gali informuoti apie savo interesus, preferencijas ir poreikius bei daryti spaudimą valdžios atstovams, kad pastarieji atsižvelgtų į jų nuomonę. Politinių mokslų teoretikai pabrėžia įvairių politinio dalyvavimo formų reikšmę demokratinio valdymui procesui ir nurodo, kad balsavimas nacionaliniuose bei vietiniuose rinkimuose yra tik viena iš daugelio galimų politinio dalyvavimo formų. Lietuvos piliečių politinis dalyvavimas kol kas yra mažai tyrinėtas. Sociologų ir politologų dėmesio sulaukė tik Lietuvos piliečių dalyvavimas nacionaliniuose bei savivaldybių rinkimuose. Keletas studijų parašyta apie pilietinės visuomenės formavimosi kelią struktūrą, kontekstą, iš dalies analizuojant ir Lietuvos gyventojų politinį bei pilietinį aktyvumą. Klasikinėse politinio dalyvavimo studijose politinis dalyvavimas apibrėžiamas kaip veikla, kurios ketinimas arba rezultatas yra tiesioginis arba netiesioginis poveikis valdžios institucijų veiklai. Straipsnio tikslas - išanalizuoti politinio dalyvavimo formas Lietuvoje, remiantis racionalaus veikėjo ir universalios vertybių struktūros perspektyvomis. Tyrimo metodas - apklausa. Daugiapakopė apklausa „Baltijos barometras-2001" buvo atlikta Södertörns universiteto koledžo užsakymu 2001 m. gegužės 10-30 dienomis, vykdant projektą „Demokratija ir visuomeninė kaita Baltijos jūros regione". Vykdant apklausą buvo apklausta 1103 respondentų. Apklausa reprezentuoja visus Lietuvos gyventojus nuo 18-75 metų amžiaus.Atlikus tyrimą galima daryti išvadą, kad nors racionalaus veikėjo teorija ir nepateikia vientisos politinio dalyvavimo teorijos, ją galima taikyti aiškinant atskirus politinio dalyvavimo aspektus Lietuvoje. Individualaus saviintereso ir motyvacijų matavimo problemas reikėtų permąstyti iš naujo. Nors racionalaus pasirinkimo teorija yra sunkiai verifikuojama, ji gali būti naudinga, ypač tuo atveju, jei detaliai apibūdinamos sąlygos, kurioms esant šią teoriją galima taikyti. Balsavimas, kontaktavimas, darbas politinėje partijoje ir rinkiminė veikla, darbas organizacijoje gali būti laikomi instrumentiniais ir ekspresyviais veiksmais, tuo tarpu protesto veiksmuose Lietuvoje dominuoja ekspresyvūs elementai. Individualių vertybių teorija gali būti naudojama patikrinti hipotezes, kurios susieja vertybes, vertybių susiformavimo priežastis ir pasekmes. Egzistuoja statistiškai patikimi ir reikšmingi ryšiai tarp motyvacinių vertybių (saviraiškos, socialinio gyvenimo ir draugų, gyvenimo įvairovės, siekimo būti įtakingu žmonių ir aplinkos atžvilgiu ) ir darbo politinėje partijoje, dalyvavimo rinkiminėje veikloje bei darbo organizacijose. Atviri socialinei kaitai ir aukštesnės padėties visuomenėje siekiantys individai dirba politinėse partijose ir dalyvauja rinkiminėje veikloje arba dirba organizacijose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politika; Politinio dalyvavimo formos; Politinis dalyvavimas, racionalus veikėjas, universalios vertybės; Racionalaus veikėjo teorija; Vertybių teorija; Lithuania; Political participation; Political participation, rational actor, universal values; Rational actor theory; Universal values theory.
ENThe focus of this paper is the modes of political participation in Lithuania, which are analyzed from the perspective of rational actor and universal values structure. The method of study is a survey. The survey "Baltic Barometer-2001" is the second data release in a series of survey carried out by Södertörns Hogskola project "Democracy and Societal Transition in the Baltic Sea Region". The sample was a stratified multistage sample, which is representative to the totality of the inhabitants of Lithuania at the age 18-75. The study concludes that rational actor theory does not provide with a single theory of participation, but it is a useful explanatory tool. The theory of universal values can be used to test hypothesis that relates values, their antecedents and consequences. Open to change or self-enhanced persons have mostly worked in a political party or campaigned and worked in an organization. [Text from author]