Words as actions and the symbolic power: factors shaping the agency of Lithuanian Parliament members in political discourse formation
LTPolitinės komunikacijos studijos dažniausiai dėmesį sutelkia ties komunikacijos turiniu. Tuo tarpu tyrimai, kuriuose keliami klausimai, kas ir kodėl politiniame lauke reiškia nuomonę, atskleidžia savo vertybes ir nuostatas, yra gana reti. Jei ir pasitaiko tokių tyrimų, juose pateikiami atsakymai paprastai remiasi teoriniais samprotavimais ir loginiu nagrinėjimu, o ne empiriniais duomenimis pagrįstomis išvadomis. Šiame straipsnyje kaip tik ir bandoma užpildyti šią spragą ir išsiaiškinti, kokie veiksniai turi įtakos politikų pasirinkimui formuojant politinį diskursą. Nagrinėjamos dvi veiksnių, įtakojančių politinių veikėjų sprendimą dalyvauti viešose politinio lauko diskusijose, grupės: poziciniai kintamieji, arba politiko užimamos pareigos tam tikros institucijos viduje, ir struktūriniai kintamieji arba politikų kvalifikacija politiniame lauke. Tyrimui pasirinktas vienas iš politinio lauko polaukių Lietuvoje - Lietuvos Seimas ir jo nariai, kadangi parlamente vyksta pagrindiniai (šalia žiniasklaidos) vieši politinio lauko debatai, kuriuose jo nariai susigrumia dėl simbolinės galios ir įtakos. Taigi, sukonkretinant tyrimo tikslus, straipsnyje stengiamasi išnagrinėti, kaip Lietuvos Seimo narių aktyvumą parlamentiniuose debatuose, jų nusiteikimą kalbėti ir veikti sąlygoja formalūs postai užimami politiniame lauke ir patirtis politiniame šalies gyvenime. Kadangi 2001 metų liepos pradžioje, susiformavus naujai politinei daugumai Seime ir patvirtinus naują Vyriausybę, pasikeitė Lietuvos politinio lauko konfigūracija, tai visas tyrimo periodas nuo 2000 spalio 19 d. iki 2002 liepos 5 d. suskirstytas į dvi dalis: I ir II eilinės bei neeilinės sesijos ir III ir IV eilinės bei III neeilinė sesija.Išvados apie šiuos atskirus periodus pateikiamos atskirai, siekiant parodyti apibendrinimų pasikartojamumą (arba kintamumą), keičiantis politinio lauko konfigūracijai. Svarbiais, Seimo narių aktyvumą įtakojančiais, poziciniais veiksniais laikytos tokios pareigos: Seimo pirmininkas, Seimo valdybos narys, Seimo seniūnų sueigos narys, Opozicijos lyderis, Ministras/viceministras, Frakcijos vadovybės narys, Seimo komiteto vadovybės narys, Seimo komisijos vadovybės narys ir Seimo grupės vadovybės narys. Seimo nario patirtį politiniame lauke atspindėjo tokie kintamieji: buvimas partijos vadovybės nariu, priklausymas Vyriausybę anksčiau sudariusiai partijai, buvimas išrinktu vienmandatėje apygardoje, buvimas išrinktu į kurį nors ankstesnį Seimą, buvimas išrinktu Seimo nariu daugiau nei du kartus, buvimas Seimo pirmininku ankstesniame Seime, priklausymas Vyriausybės arba Seimo vadovybei iki 2000 spalio mėnesio, priklausymas Seimo komiteto ar komisijos vadovybei iki 2000 spalio mėnesio. Pagrindinei bendrajai hipotezei, ar ir kurios labiau pasirinktų kintamųjų grupės įtakoja Seimo narių aktyvumą Seimo debatuose, tikrinti pasirinkta linijinė mažiausių kvadratinių nuokrypių regresinė analizė. Ji parodė, kad formaliai užimami postai politiniame lauke reikšmingai neįtakoja aktyvumo, tuo tarpu didesnė politinė Seimo narių patirtis politiniame gyvenime sąlygoja dažnesnį jų įsitraukimą į debatus parlamente ir nusiteikimą kalbėti. Taigi bendroji empirinės analizės išvada atkartoja P.Bourdieu teorinius samprotavimus, jog sukauptas politinis kapitalas lemia politikų profesionalumą ir politinės karjeros „sėkmę“. Patyrę Lietuvos politikai (seniai dalyvaujantys įtakingoje Seimo, vyriausybinėje ir partinėje veikloje) tampa politinio lauko ir politinio diskurso formavimo lyderiais.Išryškėja ir tikėtina antrinė išvada, kad būtent sukauptas politinis kapitalas sąlygoja Lietuvos politikos ir politikų profesionalizaciją Be to, netiesiogiai empiriškai patvirtinama prielaida, jog parlamentas ir partijos yra pagrindiniai politinio kapitalo kaupimo centrai Lietuvos politiniame gyvenime. Galima sakyti, kad Lietuva parlamentine respublika yra ne tik popieriuje, bet ir realybėje, o daugumos gyventojų pasitikėjimo neturinčios partijos tampa politinio elito kūrimo „kalvėmis". Taigi institucionalizmo teorinėms prielaidoms, jog institucinė šalies sandara lemia politinių veikėjų elgseną, taip pat randama empirinio pagrindo. Nagrinėjant atskirų politinio patyrimo kintamųjų įtaką politiniam aktyvumui, pasirodė, jog priklausymas Seimo ir Vyriausybės vadovybei, bei ankstesnė patirtis Seime yra svarbiausi politinį aktyvumą sąlygojantys veiksniai. Tuo tarpu išrinkimo vienmandatėje apygardoje faktas neturi jokios įtakos šiems procesams (įtaka greičiau būtų netgi neigiama). Tuo paneigiama dažnai populiari prielaida, jog vienmandatėse apygardose išrinkti parlamentarai yra aktyvesni politinės arenos veikėjai. Vis dėlto tyrimo išvados yra preliminarios, o tikslesni ir labiau apibendrinti rezultatai išaiškėtų atlikus panašaus pobūdžio tyrimą žiniasklaidoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskurso tyrimas; Kalbėjimo aktai; Lietuvos parlamentarai; Linijinė mažiausių kvadratinių nuokrypių regresinė analizė; Parlamento debatai; Politinis diskursas; Politinė komunikacija; Seimas; Discourse research; Lithuanian parliamentarians; Political communication; Political discourse; Seimas; Speach acts; The linear ordinary least squares (LOLS) regression anglysis.
ENThis paper aims to analyze political communication and directs attention to the social agency of political actors, which shapes this communication, and the ways in which it obtains and manifests symbolic power. Different from predominant approaches to the analysis of political communication that concentrate on the contents, this paper focuses on the empirical study of social agency and factors that shape speech-act making by members of the Lithuanian Parliament (the Seimas), those actors by whom such speech-acts are articulated and manifest. The period of study comprises the current term of the Seimas that begun after the election in October, 2000. Two groups of factors influencing this process are investigated: positional, pertaining to formal positions that those members of parliament (MPs) occupy in this institution, and structural, including different political background variables of MPs. [Text from author]
