Value orientations in Estonian and Lithuanian society : sociological analysis from the gender and age perspective

LTVertybiniu prioritetų kaitos problema nėra pakankamai ištirta, ypač Baltijos šalyse ir apskritai pokomunistinėse šalyse ši problema tampa dar aktualesnė eurointegracinių procesų bei jų įtakos visuomenės vertybinėms orientacijoms kontekste. Todėl šio straipsnio tikslas - išanalizuoti vertybinius prioritetus ir jų kaitą Lietuvoje ir Estijoje, įvertinant lyties ir amžiaus poveikį. Siekiant atskleisti realų visuomenės ir jos grupių gyvensenos vaizdą, svarbu ištirti, kokios vertybės tampa prioritetinėmis, kaip įvairios visuomenės grupės prisitaiko prie pakitusių gyvenimo sąlygų, kaip tai veikia bendrą socialinio identifikavimosi procesą. Tuo būdu skirtingų kartų vertybinių prioritetų tyrimas tampa ypač reikšmingas. Lytis - ne mažiau svarbus faktorius, leidžiantis analizuoti moteriškąją ir vyriškąją pasaulėjautą, grindžiamą skirtingais vertybiniais prioritetais. Trečiasis faktorius, kurio įtaka analizuojama straipsnyje - sovietinio laikotarpio palikimas ir tarpkultūriniai šalių skirtumai. Estija ir Lietuva daug kuo panašios kaip pokomunistinės šalys, tačiau turi ir nemažai kultūrinių skirtumų Tiriant vertybių kaitą, remtasi Schwartz ir Bilsky (1987, 1990) metodologija, Gibson ir Schwartz (1998), Inglchart (1990, 1995, 1997, 2000), De Graaf ir Evans (1996) teorinėmis nuostatomis. Empirinė tyrimo dalis analizuoja apklausos „Baltic Barometer – 2001“ duomenis. Ši apklausa - tarptautinio projekto „Demokratizacija ir socialinė kaita Baltijos šalių regione", koordinuojamo Södertörns universiteto Švedijoje, dalis.Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vertybių transformacija, vykstanti europinės integracijos kontekste, neišvengiamai siejasi su individualizmo/kolektyvizmo bei modernizmo/tradiciškumo santykio kaita Tyrimas atskleidė, kad amžius yra labai svarbus kintamasis vertybių kaitos analizėje. Lyties įtaka pasirodė esanti ne tokia didelė. Tai patvirtina daugelio autorių teorines nuostatas. Vyrų vertybinės orientacijos labiau grindžiamos individualizmu ir materializmu, tuo tarpu moterys labiau rūpinasi dvasiniais dalykais, grindžia savo įsitikinimus artimo meilės, rūpinimosi aplinkiniais, kolektyvinio saugumo nuostatomis Tiek Lietuvoje tiek ir Estijoje pastebimos šios vertybių kaitos tendencijos: vertybinių orientacijų skirtumai tiesiogiai priklauso nuo respondentų amžiaus ir laikotarpio, kurio metu formavosi vertybines nuostatos. Vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima naujas vertybes. Jaunimo pažiūros žymiai liberalesnės. Tolerancijos socialinėms mažumoms stoka - uždaros visuomenės palikimas. Demokratizacija keičia vertybines nuostatas. Jaunimas, nepriklausomai nuo lyties, labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Amžius; Estija (Estonia); Lytis; Post sovietinės šalys; Vertybių kaita; Vertybės; Age; Gender; Lithuania; Postsoviet countries; Values; Values change.

ENThe paper aims to analyze the similarities and differences in attitudes, beliefs and value orientations by gender and age in Lithuania and Estonia. The analysis has been done using the methodology of Schwartz & Bilsky (1987, 1990), theories of Gibson and Schwartz (1998), De Graaf & Evans (1996) and Inglehart (1990, 1997, 2000). The empirical part is based on the data from the survey "Baltic Barometer" (2001), conducted at the Södertörns Högskola, Sweden. Research findings indicate that gender differences were slight in comparison to the differences found across age groups. Females are oriented more towards a caring set of values. Males seem to have a more material-oriented worldview. Age has turned out to be a far more important variable analyzing the changes that are taking place in the system of values. Significant age-related differences have occurred due to both generational and period effect. The attitudes of the young, irrespective of the gender, tend to be more liberal. They are characterized by greater trust in new democratic institutions. [Text from author]