LTMokslo studijoje autoriai nagrinėjo specialiųjų žinių sampratą, specialiųjų žinių panaudojimo teisinį reglamentavimą, specialiųjų žinių panaudojimo subjektų ir formų mokslinę problematiką, daug dėmesio skyrė diskusiniams teismo ekspertizės skyrimo taktikos klausimams, specialiųjų žinių panaudojimo administraciniame ir civiliniame procese galimybėms ir ypatumams, tyrinėjo specialių žinių taikymo tiriant nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus užsienio praktiką. Mokslo studija baigiama išvadomis, kurios atspindėdamos pagrindinius tyrimo rezultatus, kartu sudaro naujų tyrimų galimybes. Itin tai pasakytina apie ambicingą laikmečio iššūkį Lietuvos mokslininkams – parengti ir įvykdyti naują mokslo programą kaip realizuoti Europos Sąjungos kriminalistikos viziją 2020, įskaitant Europos kriminalistikos erdvės sukūrimą ir kriminalistikos infrastruktūros Europoje plėtojimą. Vis dėlto pagrindinis tyrimo akcentas – specialių žinių taikymas Lietuvoje: nuo šiandienos praktikos iki reformos mokslinės koncepcijos, nagrinėjant Lietuvos ekspertines įstaigas ir jose atliekamas ekspertizes bei tyrimus, atskleidžiant svarbiausias ekspertinės veiklos problemas, pateikiant savą mokslinės specialių žinių taikymo reformos koncepcijos sampratą bei požiūrį, kaip ją įgyvendinti. Atskiras skyrius skirtas kriminalistikos didaktikos problematikai. Mokslo studija skiriama teisės krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams ir bakalaurams. Taip pat ji gali būti naudinga teisininkams praktikams ir ekspertams. Studiją, tikimės, perskaitys tiek specialiųjų žinių įgyvendinimo praktiką formuojantys, tiek ją taikantys. Studijos išvados turėtų pasitarnauti ir harmoningesnei teisėkūrai.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Ekspertizė; Kriminalistika; Mokslinė koncepcija; Specialios žinios; Teisinis reglamentavimas; Teismo ekspertizė; Criminal procedure; Criminalistics; Expertize; Forensics; Legal regulation; Lithuania; Scientific concept; Special knowledge; Special knowledges.