Draudimo paslaugų rinka ir jos vertinimo rodikliai

LTDraudimo veiklai tenka didelis vaidmuo šalies socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime. Draudimo kompanijos ne tik atlygina nelaimingų atsitikimų nuostolius, bet ir yra stambaus investicinio turto valdytojos. Draudimo rinka, nors priskiriama finansinių paslaugų sektoriui, tačiau į šį veiklos segmentą kreipiama mažiau dėmesio nei bankams ar kapitalo rinkoms. Šalies finansų analitikai, apžvelgdami pagrindines Lietuvos ūkio šakas, neišskiria draudimo kaip atskiro segmento, o palieka jį bankų šešėlyje kaip nereikšmingą rinką. Taip yra todėl, kad Lietuvos draudimo sektorius, palyginti su kai kuriomis Vakarų Europos šalimis, yra dar labai jaunas, besivystantis ir tik du dešimtmečius plėtojamas rinkos sąlygomis. Tai, kad nėra draudimo tradicijų, lemia, jog Lietuvoje draudimo polisai nėra būtiniausių prekių krepšelyje. Dėl draudimo apskaitos sudėtingumo įprasta šią rinką vertinti pagal pardavimų dinamiką neatsižvelgiant į įsipareigojimų kokybę ir draudimo rizikos valdymą. Autorių tikslas – išplėsti supratimą apie draudimo įmonių finansus, palyginant draudimo ir įprastos paslaugų įmonės finansines ataskaitas, draudimo įsipareigojimų apskaičiavimo principus ir draudimo rinkos vertinimo rodiklius.Daugiau dėmesio sutelkta ne gyvybės draudimo rinkai vertinti – pateikti ir susisteminti įvairūs rodikliai, leidžiantys palyginti tiek įvairių šalių draudimo rinkas, tiek ir tam tikrų kompanijų veiklą. Straipsnyje siūloma pakeisti nepasibaigusios rizikos techninio atidėjinio sudarymo metodiką atsižvelgiant į ES šalių, kurių draudimo įmonių filialai veikia Lietuvoje, šio atidėjinio skaičiavimo praktiką. Autoriai pateikia svertinį draudimo sutarčių rodiklį, kuris geriau rodo ne gyvybės draudimo rinkos dinamiką ir galėtų būti naudojamas vietoje įprasto sudarytų draudimo sutarčių skaičiaus rodiklio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Draudimo rinka; Draudimo techniniai atidėjiniai; Draudimo veiklos vertinimo rodikliai; Draudimo vertinimas; Ne gyvybės draudimas; Insurance activities assessment indicators; Insurance assessment; Insurance market; Insurance technical provisions; Non life insurance.

ENInsurance business plays a significant role in the social, economic and cultural life of a country. Insurance companies not only compensate damages caused by accidents; they are also the managers of a large investment property. Alt though classified as part of the financial services sector, the insurance market attracts less attention than banking or capital market. Reviewing the main economy sectors, Lithuanian financial analysts do not distinguish insurance as a separate segment, but leave it in the shadow of banking as an unimportant market. That happens because, in comparison with some West European countries, the Lithuanian insurance sector is very young, still in progress and has been counting only twenty years of development under market conditions. Absence of insurance traditions places the insurance policy not among the staple items. This market, because of the complicated insurance accounting, is usually estimated by sales dynamics, ignoring the quality of obligation and insurance risk management. The authors’ goal was to expand the understanding of insurance company finances by comparing financial statements of insurance and normal service companies. The authors examine the principles of calculating insurance liabilities and insurance market valuation indicators.Attention is focused not structurizing and on the non-life insurance market but on comparing different indices and insurance markets of different countries, companies and individual activities. It is proposed to change the current technical risk provisioning methodology, taking into account the practice of branches of the EU insurance companies operating in Lithuania. The authors present a weighted index of insurance contracts, which better reflects the non-life insurance market dynamics and can be used instead of the usual indicator – the number of contracts. [From the publication]