Aukštojo universitetinio mokslo valstybinis reguliavimas : disertacija

LTDisertaciniame tyrime siekiama atskleisti aukštojo universitetinio mokslo valstybinio reguliavimo sistemos ypatybes ir problemas, tyrime analizuojama, kokią įtaką sprendžiant (ar, priešingai, jas kuriant) problemas, su kuriomis susiduria aukštojo mokslo sistema, turi valstybė ir kokiomis priemonėmis ir valstybinio reguliavimo mechanizmais ši įtaka gali būti modeliuojama, taip pat tiriama, kokie aukštojo mokslo principai ir vertybės labiausiai suponuoja tam tikro valstybinio reguliavimo poreikį, kokie veiksniai turi didžiausią poveikį aukštojo mokslo sistemos kaitai ir tiesiogiai koreliuoja su atitinkamų valstybinio reguliavimo priemonių pasirinkimu. Aukštasis mokslas, kaip tam tikra specifika pasižymintis socialinis ir kultūrinis reiškinys, reikalauja ir atitinkamo teisinio reglamentavimo: ypatingą reikšmę čia turi tikslai, kurių siekiama konkrečiu teisiniu reguliavimu; aukštojo mokslo, kaip viešosios gėrybės, traktavimas; pusiausvyros tarp detalaus, smulkmeniško teisinio reguliavimo ir aukštojo mokslo institucijų savivaldos ir akademinės laisvės principų, išlaikymas. Todėl disertaciniame tyrime siekiama nustatyti aukštojo mokslo teisinio reglamentavimo disfunkcijas bei pasiūlyti galimus alternatyvius reguliavimo būdų modelius.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Valstybinis reguliavimas; Teisinis reglamentavimas; Higher education; State regulation; Legal reglamentation.

ENThe features and problems of the state regulation system of higher institutional education are analyzed in the doctoral research. An inevitable question is raised, which refers to what causes such ambivalent state of higher education, what influence does a state have in solving (or, on the contrary, causing) the problems that the system of higher education encounters, what means and national regulatory such influence can be modeled; it is also analyzed, which principles and values of higher education presuppose, at the highest extent, the need of a certain state regulation, which factors mostly influence changes in the system of higher education and directly correlate with respective choices of the means of state regulation. Higher education as a specific social and cultural phenomenon, requires adequate legal regulation: special attention here is paid to the goal that are prescribed by such legal regulation; perceiving higher education as a public virtue; maintaining balance between detailed and peculiar legal regulations and principles of self-government of the institutions of higher educations and their academic freedom. Therefore the goal is settled to determine dysfunctions of state and legal regulation in the field of higher education and to propose possible alternative models of mean of regulation.