Saulius Ambrazas. Būdvardžių darybos raida : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Sauliaus Ambrazo monografija „Būdvardžių darybos raida“. Pirmajame skyriuje atkreipiamas dėmesys, jog svarbios informacijos apie būdvardžių darybą galima rasti jau pirmosiose D. Kleino, K. Sapūno, T. G. Schultz‘o lietuvių kalbos gramatikose. Jose pažymima, kad deminutyvai išlaiko pamatinio žodžio giminę ir galūnę (juodas – juodokas, saldus – saldokus). Visgi tai ne archajiškas darybos būdas, bet greičiau rytų tarmėms būdinga naujovė. Pirmosiose gramatikose taip pat užfiksuotos būdvardžių priesagos -iškas, -inis ir kt. Antrasis skyrius apžvelgia būdvardžių darybą istoriniu aspektu. Veiksmažodiniai būdvardžiai, žymintys veiksmą ar būseną, dažniausiai padaromi su priesagomis -us(-i) (platus, našus). Šis archainis darybos būdas tapo ypač produktyvus ir išplito kitų darybos tipų sąskaita. Lietuvių kalba iš indoeuropiečių paveldėjo retesnes priesagas su panašia funkcija: *-no-, *-lo-, *-ro-, *-to-, *-uo-, kurios atspindėtos senuosiuose vediniuose daugelyje giminiškų kalbų (pilnas, aštras, status, gyvas). Būdvardžių darybos istorijoje išskirtinos trys iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtos kategorijos: veiksmo ir veiksmo rezultato būdvardžiai; atributiniai būdvardžiai ir deminutyvai. Trečiajame skyriuje aptariami veiksmo ir rezultato būdvardžių darybinės priesagos, iš kurių labiausiai paplitusi *-u- kamieno priesaga -us(-i). Ketvirtasis skyrius analizuoja vardažodinius būdvardžius, o penktasis skirtas bendrajai senųjų indoeuropietiškųjų būdvardžių raidos charakteristikai baltų kalbose. Šeštajame skyriuje aptariama baltų etnogenezė žodžių darybos aspektu.Reikšminiai žodžiai: Saulius Ambrazas; Būdvardžių daryba; Saulius Ambrazas; Adjectival formation.

ENThe review discusses the monograph “Būdvardžių darybos raida” [The Development of Adjective Formation] by Saulius Ambrazas. The first chapter points out that important information about adjective formation could be found in the first Lithuanian grammars by D. Kleinas, K. Sapūnas, T. G. Schultz. They note that diminutives retain the gender and ending of the underlying word (juodas – juodokas [black – blackish], saldus – saldokas [sweet – sweetish]). Yet it is not the archaic way of formation, but rather a novelty characteristic of Eastern dialects. The first grammars also recorded adjective suffixes -iškas, -inis, etc. The second chapter overviews adjective formation from the historical aspect. Verbal adjectives denoting action or status are mostly formed with suffixes -us(-i) (platus [wide], našus [efficient]). This archaic way of formation has become particularly productive. The Lithuanian language inherited rarer suffixes with a similar function from the Indo-European parent language: *-no-, *-lo-, *-ro-, *-to-, *-uo-, which are reflected in the old derivatives in many affined languages (pilnas [full], aštrus [sharp], status [steep], gyvas [alive]). The history of adjective formation distinguishes three categories inherited from the Indo-European parent language: action and action result adjectives; attributive adjectives, and diminutives. The third part discusses the formation suffixes of action and result adjectives, among which the suffix -us(-i) of the stem *-u- is most widely spread. The fourth chapter analyses nominal adjectives, whereas the fifth one focuses on the general characteristics of the development of the old Indo-European adjectives in the Baltic languages. The sixth chapter discusses Baltic ethnogenesis from the word formation aspect.