Baltijos šalių intelektinio potencialo plėtros vertinimas

LTStudijos tikslas – išnagrinėti Baltijos šalių, pirmiausia Lietuvos, intelektinio potencialo (IP) komponentus, pateikti koncepcinius jo kompleksinio vertinimo principus ir modelius, išryškinti taikomuosius ypatumus, įvardyti pribrendusias jo plėtotės problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Atlikta analizė rodo, kad nemažai Lietuvos, Latvijos ir Estijos IP indikatorių buvo žemesni nei bendrasis šalies konkurencingumas ar jos makroekonominis stabilumas. Itin žemai tarptautiniai ekspertai įvertino šių šalių inovacinės veiklos aktyvumą, pasenusių technologijų ir produktų keitimą. Reikia pažymėti, kad plėtotė galėtų būti geresnė ir nuoseklesnė, jei būtų rengiamos jos tvarios plėtros įžvalgos, nuosekliai plėtojami perspektyvinės raidos prielaidų tyrimai ir jais grindžiamos valstybinės programos. Pateikiami apibendrinimai ir išvados daugiausia remiasi ekspertiniais vertinimais, patikslinančiais ir papildančiais nepakankamus oficialios statistikos duomenis. Parodyta, kad būtina sisteminga Lietuvos IP daugiakriterė ir ekonometrinė analizė, nes tai leistų pagilinti jo plėtotės ir racionalesnio šakinio paskirstymo perspektyvas, sektorinę jos struktūrą, pagrįsti nacionalinių strategijų alternatyvas, tvarios šalies makroekonominės plėtros programas. Atlikta daugiakriterio vertinimo metodų studija siekiant atskleisti šių metodų taikymo kompleksiškai vertinant šalies IP galimybes. Apibendrinant mokslinėje literatūroje nagrinėtas kiekybinio vertinimo sistemas, apibrėžti pagrindiniai daugiakriterio vertinimo metodai, kurie gali būti efektyviai taikomi kompleksiškai vertinant esamą lygį bei prognozuojamus pokyčius ir aprobuojant strategines IP plėtros nuostatas.Parengti kiekybinio vertinimo principai numato kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų sandaugų sumavimo metodo taikymą apimant esminių šalies IP indikatorių identifikaciją, ekspertinį jų įvertinimą ir reikšmingumo koeficiento nustatymą. Ekspertinių įvertinimų patikimumas nustatomas pagal konkordancijos koeficiento reikšmes ir reikšmingumo parametrą. Taikant pateiktą modelį, nustatomas bendrasis IP išvystymo indeksas, modeliuojamos alternatyvios programinės nuostatos. Atliktas kompleksinis esminių IP indikatorių vertinimas: nustatyti Latvijos, Lietuvos ir Estijos IP išvystymo bendrieji indeksai: atitinkamai 5,0; 5,1 ir 6,1 balo (pagal 10 balų sistemą). Estijos pranašumą pirmiausia lemia platesnis naujausių informacinių technologijų (IT) panaudojimas, taip pat „smegenų nutekėjimo“ veiksnys. Įvardijami aktualūs spręstini Lietuvos IP plėtotės aspektai; pabrėžiama, kad jo pokyčio vertinimas būtinas siekiant tiksliau formuluoti šių išteklių plėtotės ir racionalesnio paskirstymo perspektyvas, sektorinę jos struktūrą, nustatant konkurencingumą tarp Baltijos valstybių ir naujųjų ES šalių. Siūloma patikslinti šalies IP rodiklių sistemą, ją atnaujinti ir integruoti į nacionalinę socialinę sąskaitybą. Reziumuojama, kad tikslinga plačiau taikyti siūlomus daugiakriterius metodus modeliuojant programines alternatyvas ir siekiant pagrįsti valstybės intelektinių išteklių tvarios plėtros sprendimus (strategijos nuostatas). Toks vertinimas taip pat taikytinas reitinguojant naująsias ES valstybes pagal IP plėtros kriterijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalių intelektiniai ištekliai; Daugiakriteris vertinimas; Ekspertinis įvertinimas; Indikatorių kompleksas; Intelektinis potencialas; Pirminiai indikatoriai; Complex of indicators; Expert evaluation; Expert evaluations; Intellectual potential; Intellectual resources of the Baltic States; Multicriteria evaluation; Multicriteria evaluation technique; Primary indicators.

ENStudy was aimed to evaluate both the conceptual and applied aspects of the development of intellectual resources (IR) in the Baltic States, especially in Lithuania, their efficiency criteria and measurement, as well as their complex evaluation based on expertising results. Special attention has been given to the spectrum of evaluations of the World Bank Institute which shows that some of Lithuania’s intellectual resource indices are much lover than its general competitivity and macroeconomic stability as compared with other states of the world. According to the international experts of the World Economic Forum and the Eurostat, the business management and marketing innovation levels in Latvia and Lithuania are evaluated as comparatively low. It is accented that some sophisticated problems in IR management could be solved much better if the IR assessment would be based on special researches conducted systematically and their insights into the sustainable development were argumented in more detail. The Baltic States stand mostly behind the medium level of the EU by some indicators of IR, so their perspective development in 2013-2020 has to be accelerated to overcome their retardation. The conclusions and generalizations done with account of the expert evaluations revealed the most actual problems of intellectual potential formation strategy in Lithuania and other Baltic States e.g., an insufficient professional analytical reasoning of the ways and means of the perspective strategic programs. The development of IR must be based on the sophisticated multicriteria evaluation of the globalization processes and their interactions, new ICR technologies and integration into the European Union.At present, the statistics of the IR and interconnected indices (ICR) in the Baltic States are published too late and not detailed enough for the analytical evaluation of the efficiency of the intellectual potential in the working activity of enterprises, so it is not helpful to present argumented recommendations for redistributing resources and ameliorating the competitivity of companies. The systemic evaluation of the national IR multicriteria, their dynamics, factors of changes and effective measurement are the necessary premises for their more adequate account and a more rational distribution of the means, necessary transformations of their branch and sectoral structure, as well as for elaborating the economic development strategy. In particular, first of all it is important to evaluate structural changes in the renewed production functions in the changing productive contribution of IR to different sectors, regions and countries. Second, it is necessary to integrate the more important estimates of IR into national social accounts. Third, the strategic development insights of the intellectual potential have to stimulate the workout of alternatives, contribute to the general social and economic transformations and diminish the risks of innovations. [...]. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics