Inovacijų potencialas Lietuvoje : universitetų vaidmuo
LTVis labiau didėjant atotrūkiui tarp valstybių ekonominių galių (arba ir atotrūkiui tarp turtingiausių ir vargingiausių šalių) Lietuva turi sistemiškai didinti savo ekonomikos inovacingumą. Pagrindiniu to šaltiniu buvo ir lieka mūsų gyventojų išsilavinimas ir mokslinis raštingumas, išskirtinai sietinas su universitetais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jau per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo trečioji universitetų (šalia tradicinių žinių perdavimo ir mokslo) misija – verslininkiškumas. Reikalas tas, kad šitai aktyvino mažėjantis universitetų finansavimas, akivaizdžiai didėjanti dėl to konkurencija. Pagaliau pati visuomenė (juo labiau įvertinat besiformuojančios chroniškos ekonomines krizės iššūkius) tikisi (įvertinant intelektinį universitetų potencialą) paramos sprendžiant ekonomines ir socialines problemas. Tačiau Lietuvos universitetai užsienio tyrėjų laikomi nelanksčiais ir neskatinančiais mokslininkų verslumo. Šito neskatina pati universitetų finansavimo ir mokslinės produkcijos vertinimo tvarka, nors integruotų mokslo verslo slėnių steigimas, pati mokslo ir studijų įstatymo koncepcija sudaro universitetų verslumui bent jau bazines prielaidas.Tyrimas, atliktas trijuose inovacingiausiuose Lietuvos universitetuose, atskleidė: esminė problema, daranti įtaką inovacinei universitetų veiklai, yra jaunų darbuotojų tyrėjų išlaikymas universitete; reikalingų tyrimams prietaisų ir įrangos įsigijimas; mažiausia problema – kūrybinės palaikomosios aplinkos universitete sukūrimas; svarbiausia priežastis, verčianti mokslininkus verslininkus palikti universitetą, yra ekonominė; universitetų mokslininkai ir dėstytojai savo kolegų mokslininkų verslininkų veiklą vertina gana palankiai (55,7 iš apklaustųjų pasirinko vertinimą „daugiau palankiai“ ir „palankiai“). Iš to išeina, kad verslus universitetas daugumai nėra nei savaiminis blogis, nei tolygus moksliniam kapitalizmui; tarp priežasčių, trukdančių ar keliančių baimę pradėti verslą, svarbiausia laikoma startinio kapitalo gavimas (78,5 atsakymų); apklausti universitetų dėstytojai labiausiai pageidautų gauti teisinių žinių. [Iš leidinio]
ENAs the gap between economic powers (or the gap between the richest and poorest countries) grows, Lithuania must systematically increase its economic innovativeness. The main source of it has been and still remains the level of education and scientific literacy of our citizens, utterly related to universities. It is also pointed out that in the two past decades, a third mission (along with traditional knowledge sharing and science) has been formed – entrepreneurism. In fact, this was forced by decreased funding of universities, and, as a result, significantly growing competitiveness. Finally, the society itself (especially when evaluating challenges of the forming chronic crisis) is expecting (evaluating the economic potential of universities) assistance in addressing economic and social problems. However, Lithuanian universities are seen by foreign researchers as inflexible and unable to encourage entrepreneurship of scientists. It is discouraged by the evaluation system related to funding and scientific production of universities. Though, the establishment of integrated scientific business valleys and the concept of the Law on Higher Education and research create at least basic presumptions of university entrepreneurship.The research performed at the three most innovative Lithuanian universities reveals that the fundamental problem influencing innovative activity of universities is related to sustaining of young researcher employees at universities; the second issue is obtaining instruments and equipment required for research; the least significant issue is development of a creativitysupportive environment at universities; the most important reason forcing scientist entrepreneurs to leave universities is economic issues; scientists and teachers of universities evaluate the activity of their colleagues – scientist entrepreneurs sufficiently positively (55,7 percent of the respondents have chosen the value "more positively" or "positively"). Therefore, for the majority, an entrepreneurial university is neither a natural evil, nor an equivalent to scientific capitalism; among the causes of difficulties or fear to establish a business, the most important is obtaining the initial capital (78,5 percent of answers); the interviewed university teachers mostly prefer to receive legal knowledge. [From the publication]
