Socialinė gerovė, naujoji viešoji vadyba ir naujasis viešasis valdymas : šiuolaikiniai iššūkiai

LTStraipsnyje analizuojama ir vertinama naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo reikšmė Lietuvos socialinei apsaugai ir gerovės užtikrinimui. Tema aktuali, nes, atsižvelgdama į dabartines socialinės ir ekonominės raidos tendencijas, valstybė turi ieškoti tokių valdymo ir administravimo metodų, kuriais remiantis būtų galima optimaliai spręsti socialines problemas turint ribotus finansinius išteklius. Lietuvos viešojo administravimo sistema yra iš esmės pagrįsta tradiciniu viešojo administravimo modeliu, o naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo galimybės siekiant socialinės gerovės nėra išsamiai analizuojamos, įvertintos ir išnaudojamos. Aptariamos Lietuvoje kylančių socialinių problemos priežastys bei reikšmingi skirtingų socialinės politikos modelių ypatumai sprendžiant šias problemas. Atsižvelgiant į naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo teorinius pagrindus, principus ir kritinius aspektus teigiama, kad šie du modeliai iš esmės skiriasi vertybiniu turiniu. Remiamasi požiūriu, kad modernių šalių gerovės sistemą sudaro du elementai – gerovės valstybė ir gerovės visuomenė. Ne tik valstybė, bet ir visuomenė privalo prisiimti atsakomybę už savo narių gerovę. Ši idėja atitinka pagrindines naujojo viešojo valdymo nuostatas. Deja, Lietuvos visuomenė tam nėra pakankamai subrendusi dėl socialumo vertybių stokos ir silpnos politinės kultūros.Šie veiksniai riboja ir naujojo viešojo valdymo įgyvendinimo galimybes. Todėl naujojo viešojo valdymo įgyvendinimas turėtų būti laipsniškas procesas. Platus naujosios viešosios vadybos metodų taikymas įtvirtintų daugiau liberalaus socialinės politikos modelio, kuriame gerovės visuomenei tenka svarbesnis vaidmuo negu gerovės valstybei, bruožų. Tačiau dėl individualizmo ir ekonominių vertybių suabsoliutinimo naujoji viešoji vadyba neskatina socialumo, būtino gerovės visuomenei. Todėl Lietuvoje, siekiant socialinės gerovės, būtina suderinti atskirus naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo elementus. Remiantis naujosios viešosios vadybos ir naujojo viešojo valdymo įgyvendinimo Lietuvoje galimybių teorinėmis įžvalgomis daroma išvada, kad šių modelių derinimas reformuojant socialinės apsaugos sistemą įtvirtintų daugiau konservatyvaus socialinės politikos modelio elementų bei sudarytų sąlygas formuotis brandžiai pilietinei visuomenei. Valstybei ir visuomenei bendradarbiaujant ir kartu sprendžiant socialines problemas, būtų pasiekiami aukštesni socialinės gerovės rodikliai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gerovė; Globalizacija; Naujas valdžios modelis; Naujas viešas valdymas; Naujasis viešasis valdymas; Naujoji viešoji vadyba; Pilietinė visuomenė; Socialinis saugumas; Socialinės problemos; Žmogiškieji ištekliai; Civil society; Globalization; Human resources; New Governance; New Public Governance; New Public Management; Social problems; Social security; Welfare.

ENAim of this article is to analyze and estimate the significance of New Public Management and New Governance for social security and welfare in Lithuania. This theme is topical, because according to nowadays social and economic development tendencies, including impact of globalization, it is extremely important to find such governance and administration methods which could help to solve social problems in the optimal way and despite limited financial resources of the state. Public administration system of Lithuania is based mostly on old, traditional public administration model, whereas possibilities of New Public Management and New Governance in pursuance social welfare are analyzed, availed and evaluated insufficiently. The main causes of emerging social problems and meaningful peculiarities of different social policy models in solving these problems are discussed in the article. Reviewing the substantial principles and critical aspects of New Public Management and New Governance it is stated, that these two models are basically distinct on value-system substance. The article grounds the opinion that welfare system of modern countries consists of two different elements – Welfare State and Welfare Society. Not only the state, but also society must shoulder responsibility for citizens welfare.This thesis corresponds the main idea of New Governance. Lithuanian society is not mature enough for this reason because of weak social values and faint political culture. Noticeable, that this factor hedge thorough implementation of New Governance too. Therefore implementation of New Governance should be step-by-step process, interrelated with ripeness of civil society and positive changes of political culture. Extensive practice of New Public Management would embed more features of liberal social policy model – there Welfare Society is even more important than Welfare State. But New Public management is based by individualistic and economic concepts and would not improve social values needed for Welfare Society. So it comes out, that New Public Management and New Governance must coexist on purpose of social welfare in Lithuania. Considering to New Public Management and New Governance theoretical backgrounds and to the principles and possibilities of their implementation in Lithuania it is rendered an implication, that consistency of New Public Management and New Governance in social security system reforms would embed more elements of conservative social policy model and should compose conditions for developing civil society mature in the civic sense. Better social welfare rates would be reached if the state and the society would collaborate in solving. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics