LTVandenvardžių, priklausančių „senajai Europos hidronimijai“, etimologija nuo Hanso Krahe's padėtų pagrindų tiriama remiantis vis ta pačia metodika. Etimologijai tirti naudojama istorinės-lyginamosios kalbotyros ar indoeuropeistikos forma atspindi padėtį, buvusią prieš Antrąjį pasaulinį karą. Per pastaruosius 50 metų indoeuropeistikos mokslas visose sferose smarkiai pažengė į priekį, o senosios Europos hidronimijos tyrimo metodika liko tokia pati kaip anuomet. Atėjo laikas šiai perspektyviai onomastikos sričiai įveikti atsilikimą nuo istorinės-lyginamosios kalbotyros ir vėl tapti mokslu, kurio rezultatų tie apeitų ir indoeuropeistai. Šitai, suprantama, iš ryškiausių „senosios europeistikos“ atstovų reikalauja pasirengimo ir sugebėjimų perimti šiuolaikinės indoeuropeistikos metodus bei turinį. Mokslas, kuris nuolatos neatsinaujina ir netobulėja, anksčiau ar vėliau bus pasmerktas tapti nereikšmingu ir mirti. Šiame straipsnyje remiantis upių vardų Save, Drau bei Isar ir su jais susijusių vardų pavyzdžiu parodoma, kokios „senosios Europos hidronimijos“ tyrėjų mokslinės išvados dėl minėto atsilikimo tebėra nepastebėtos. Kažin ar nors kartą iki šiol „senosios europeistikos“ išvados rėmėsi ir kiek išsamesnėmis etimologijomis, kaip tai įprasta indoeuropeistikai, todėl vargu ar bus galima išvengti naujo visos turimos senosios Europos hidronimijos medžiagos tyrimo. Tik tuomet ligšiolinių tyrimų reikšmė galės būti galutinai įvertinta, nes remiantis nauju medžiagos traktavimu, žinoma, bus suabejota ir tariamomis tiesomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vandenvardžiai; Etimologija; Hansas Krahe; Hydronyms; Etymology; Hans Krahe.
ENThe etymological research in hydronyms pertaining to the so called "Old-European hydronymy" has been done since its beginnings in the 1940ies and 1950ies by Hans Krahe in the same, methodologically unchanged way. The kind of historical-comparative or Indo-European linguistics applied in this research is actually the kind that was used already before World War II. The new methodological approaches, especially in phonology and morphology, which have been developped in Indo-European linguistics in the last half century or so and the changes in the way things are seen in these fields that came along with these new approaches have been largely ignored by the protagonists of Old-European hydronymy research. This article wants to show on the one hand on the examples of the hydronyms Save, Drau, Isar and related names how many more things can be said about these hydronyms, when modern Indo-European linguistics instead of pre-war linguistics is applied. And on the other hand it will show that modern methodology can also lead to a point, where old certainties have to be discarded. [From the publication]