Valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai Lietuvos civilinėje teisėje

LTValdymas, kaip daiktinės teisės institutas, yra įtvirtintas CK 4.22-4.36 straipsniuose. Tai nėra naujas daiktinės teisės institutas, jis susiformavo jau romėnų teisėje. Iš esmės iki šių dienų valdymas išsaugojo savo esminius romėniškuosius bruožus (pvz., corpus ir animus, - du privalomi valdymo elementai). Valdymą bendriausia prasme būtų galima apibūdinti kaip valdžią tam tikram daiktui. Su tokio pobūdžio valdžia daiktui paprastai susiduriama dviem atvejais - įgyvendinant teisę į daiktą (pvz., nuosavybės teisę) arba tiesiog įgyvendinant faktinį daikto valdymą, kuris visiškai nėra susijęs su asmens teise į daiktą (pvz., neformalus pirkimas-pardavimas, nors pagal įstatymą reikalaujama notarinės sandorio formos; radinys ir pan.). Kalbant apie valdymo teorijas būtų galima išskirti dvi pagrindines koncepcijas: a) romėniškoji valdymo teorija, kuri susiformavo XIX a. Europoje. Šios teorijos esmė tokia: tam, kad asmuo būtų pripažintas daikto valdytoju, yra būtini du asmens valdžios daiktui elementai - corpus, faktinis daikto turėjimas, ir animus, noras valdyti daiktą kaip savo. Ši valdymo struktūra atitinka esminius klasikinės romėnų teisės suformuluotus valdymo bruožus; b) germaniškoji valdymo teorija, pagal kurią valdymas - tai tik paprastas fizinis daikto turėjimas. Kitaip tariant, šiuo atveju apsiribojama vieninteliu corpus ir nėra reikalaujama animus. [Iš straipsnio]Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; Civilinė teisė; Daiktinės teisė; Valdymo atsiradimas ir pabaiga; Valdymo teisė; Begining and end of tenure; Civil code; Civil law; Material law; Tenure right.