Antropomorfinės laiko metaforos šiuolaikinėje lietuvių poezijoje

LTLaikas – viena iš svarbiausių su žmogaus egzistencija pasaulyje susijusių kategorijų. Kaip ir visi abstraktai, laikas kalboje konceptualizuojamas remiantis tam tikromis mūsų sąmonėje saugomomis struktūromis, patirtimi. Straipsnyje, taikant konceptualiosios analizės metodą, bandoma nustatyti ontologinių metaforų kategorijai priskiriamų antropomorfinių laiko metaforų, vartojamų dabartinėje lietuvių poezijoje, raišką. Buvo ieškoma sąsajų tarp laiko konceptualizavimo ir žmogui būdingų požymių. Taigi aptariamos tokios antropomorfinių metaforų grupės: laikas ir žmogaus kūnas, laikas kaip judantis, veikiantis asmuo, laikas kaip fiziologinių poreikių turinti būtybė, laikas kaip emocijas patirianti būtybė, laikas kaip perceptyvi būtybė, laikas kaip lytį turinti būtybė, laikas kaip sociali būtybė. Tyrimo metu paaiškėjo, kad laikas šiuolaikinėje lietuvių poezijoje dažniau yra neigiamai konotuotas. Neigiamos laiko konotacijos būdingiausios laiko ir profesijos, laiko ir emocijų bei laiko ir galios metaforų grupėse. Neigiamai konotuoti laiką įvardijantys žodžiai siejami su naktimi, rudeniu, vakaru, t. y. tamsiaisiais paros, metų periodais. Teigiamos konotacijos išryškėja laiko ir emocijų, laiko ir galios ir kai kuriose laiko ir kūno metaforų grupėse. Šiuolaikinėje lietuvių poezijoje konceptualizuojamam laikui būdingos tam tikros požymių opozicijos, atspindinčios laiko suvokimo ambivalentiškumą: laikas – turintis galių ir bejėgis, kūrėjas ir griovėjas, vyras ir moteris, kvailas ir protingas, besidžiaugiantis ir liūdintis, sielvartaujantis, valkata, girtuoklis ir valdovas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Koceptualioji metafora; Konceptas; Konceptualioji metafora; Konotacijos; Laikas; Lietuvių poezija; Mataforizacijos projekcija; Metafora; Metaforizacija; Ontologinė metafora; Semantika; Sąsajos; Šiuolaikinė lietuvių poezija; Concept; Conceptual metaphor; Connections; Connotations; Lithuanian poetry; Metaphorizational projection; Ontological metaphor; Semantics; Time; Time, Metaphor, Modern Lithuanian poetry.

ENTime is one of the most important categories related to human existence. Like all abstracts, the conceptualization of time is based on certain experience structures stored in our minds. Time studies in the Lithuanian language are not new – it has been analyzed in poetry, riddles and folk songs. This article aims to analyze the anthropomorphic metaphors used in contemporary Lithuanian poetry. The study material consists of samples collected from modern poetry collections. The study shows that time in Lithuanian poetry is conceptualized as a human being, having both physical and spiritual attributes, gender, and socialization. Therefore, all the anthropomorphic metaphors can be divided into a few categories: Time and the Human Body; Time and Movement/ Action, Time and Physiology; Time and Gender; Time and Emotion; Time and Perception; Time and Power; Time and Social Relations. The study reveals that time in modern Lithuanian poetry tends to have rather negative connotations. The negative connotations are mostly related to the category of Time and Emotions, and to metaphors of the Time and Power group. Negative connotations are associated with the dark periods of time: autumn, night, evening. There are only a few positive connotations; they are related to the Time and Emotion, Time and Power and some Time and Body metaphor groups. In modern Lithuanian poetry, certain signs of opposition, reflecting ambivalence in the perception of time, are displayed: time as a powerful or powerless person, time as a creator or a destroyer, time as a man or a woman, time as a stupid or smart person, time as an enjoying or melancholic person, time as a beggar or a ruler. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies