Lietuviškos socialinės reklamos retorika: įtikinimo būdai

LTStraipsnyje nagrinėjama kelių įvairios tematikos lietuviškų socialinių reklamų argumentacija. Persvazija, arba įtikinimas, yra svarbiausia reklamos diskurso dalis ir tikslas. Jos pasiekti padeda tinkamai pasirinkti argumentai. Remiantis Aristotelio teorija, išdėstyta jo veikale „Retorika“, įtikinimo sėkmė priklauso nuo trijų veiksnių, kurie yra kiekvienoje komunikacinėje situacijoje. Pirmasis priklauso nuo oratoriaus (adresanto) charakterio, kitas – nuo auditorijos (adresato) nusiteikimo ir trečiasis – nuo pačios kalbos (pranešimo) (Arist. Rhet. I 1356 a). Aristotelis juos pavadino graikiškais žodžiais „ethos", „logos", „pathos". Tyrime pabandyta pažvelgti į lietuviškas reklamines kampanijas, keliančias aktualias visuomenės problemas ir raginančias keisti savo nuostatas bei keistis. Tai dviejų iniciatyvos „Vaikystė be smurto“ akcijų, akcijos „Augink atsakingai“, Europos lygių galimybių metų ir akcijos „Smurtas prieš moteris“ reklaminių kampanijų pavyzdžiai. Patyrinėjus lietuviškos socialinės reklamos pavyzdžius, pavyko identifikuoti kiekvieną argumentavimo būdą, bet pastebėta, kad paprastai randama visų trijų elementų dermė, nors vienas būna vyraujantis, ryškiausias. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Argumentacija; Ethos; Logos; Pathos; Pathos argumentai; Persvazija; Retorika; Socialinė reklama; Argumentation; Ethos; Lithuania; Logos; Pathos; Pathos arguments; Persuasion; Rhetoric; Social advertising; Social advertising in Rhetoric.

ENArticle deals with the rhetoric of advertising, specifically with the means employed to persuade the audience in Lithuanian social advertising. Aristotle in his Rhetoric points out that persuasion can be achieved in three ways: through ethos, logos, and pathos. Ethos refers to the speaker’s character as it appears to the audience: if we believe that a speaker has good sense, good morality and goodwill, we are inclined to believe what he says. In social advertising, famous people, organizations and authorities who are recognizable to the audience stand for this ethos argument. Logos means logical arguments. In our society, rationality is highly valued and this way of persuasion is rated as the best, but scientific reasoning in social advertising is not as persuasive as it might appear. Of course it is a strong additional argument to the more rhetorical types of reasoning. Pathos in Aristotle’s sense means the emotions of the audience. Usually people think that they make their decisions based on rational thought, but Aristotle points out that emotions such as pity, anger, fear and their opposites influence our judgments as well. In social advertising, the employment of the pathos argument is the most powerful and persuasive strategy. In this research, some different Lithuanian social campaigns and advertisements are analysed in order to define what methods were chosen to persuade the audience in every campaign and what types of arguments were dominant. It appears that the most persuasive advertising employs a combination of all arguments: ethos, logos, and pathos. However, persuasion in social advertising is based mostly on the pathos argument, because this type of advertising appeals to the emotions. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics