Meno muziejai ir medijos

LTStraipsnyje tyrinėjama dabartinė meno muziejų ir medijų sąveika naujųjų muzeologijos paradigmų kontekste. Skaitmeninių medijų technologijoms ir internetui skverbiantis į muziejus, ėmė rastis nauji muziejininkystės ir ekspozicijų rengimo būdai ir muziejaus kaip medijos samprata. Straipsnyje nagrinėjama, kaip ir kodėl muziejai pasitelkia naująsias medijų technologijas. 9-10 dešimtmetyje įvyko svarbių Vakarų muzeologinės paradigmos pokyčių, susijusių su muziejų funkcijų sampratos kaita. Žlugus didiesiems istoriniams pasakojimams ir iškilus mažosioms istorijoms, veikiant dekolonizacijos procesams, įsivyravo muziejaus kaip atminties institucijos samprata. Straipsnyje aptariama pastarųjų dešimtmečių meno muziejų ir medijų sąveika, aiškinamasi, kaip skaitmeninės technologijos ir internetas pakeitė muziejininkystės ir ekspozicijų rengimo principus, atskleidžiamas 9-10 dešimtmetyje įvykęs esminis muzeologinės paradigmos pokytis, muziejų funkcijų sampratos kaita, paaiškinama muziejaus kaip atminties institucijos samprata. Taip pat nagrinėjami teoriniai muzeologijos šaltiniai, kuriuose įvairiais aspektais aptariami muziejų ir šiuolaikinių technologijų sąveikos klausimai, virtualaus, kiber, skaitmeninio muziejaus sampratos, meno muziejų įtinklinimo problema - kaip naujosios technologijos pasitelkiamos naujoms muziejų funkcijoms (komunikavimui, informavimui ir ugdymui) įgyvendinti. Aptariamos naujųjų skaitmeninių medijų panaudojimo praktikos pagrindiniuose Lietuvos meno muziejuose: Lietuvos dailės muziejuje ir jo padaliniuose Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir jo padaliniuose Kaune; virtualaus Modernaus meno centro ypatumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Komunikacija; Meno muziejus; Skaitmeninės medijos; Tradicinės medijos; Ugdymas; Virtualus meno muziejus; Art museum; Communication; Comunication; Digital media; Education; Traditional media; Virtual art museum.

ENArticle deals with interaction of art museums and media in the context of new museological paradigms. The rapid development of digital media technologies and internet in the end of 20th century has led to the emergence of new methods to create art exhibitions and to the understanding of museum itself as medium. Analysing why and in which ways art museums apply new media technologies, the author has identified few important factors. Firstly, the changes of Western museological paradigm in the 9-10 decades: the shift from "objects" to "ideas". It also means a change in the concept of museum functions: increasing attention to communication and education. Secondly, the processes of decolonisation provoked the collapse of great historical narratives and the rise of small local histories and the new concept of museum as institution of memory. The article deals with museological theories which analyse questions of interaction of art museums and new technologies, concepts of virtual, cyber, digital museum, the problem of networking in contemporary museums - how new technologies are used to realise new functions (communication, information, education) of museums. Article also deals with digital media practices in Lithuanian art museums (Lithuanian Art Museum, National M. K. Čiurlionis Art Museums, virtual Modern Art Center). The conclusions emphasize that Lithuanian art museums gradually are progressing from the old museological paradigm to the new: development of digital activites demonstrate that the importance of communication and education is not only declared. However the use of digital media technologies remain quite limited: Lithuanian art museums are on the way from "digital issue" to the creation of real virtual museum. [From the publication]

• Būti muziejaus dalimi: Lietuvos muziejų komunikacija su visuomene / Linara Dovydaitytė. Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos / moksliniai redaktoriai: Gintautas Mažeikis, Kristina Juraitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. P. 199-240.
• Dalyvaujamasis paveldas socialiniuose tinkluose: pagrindinių teorinių sąvokų aiškinimas / Ingrida Kelpšienė. Informacijos mokslai. 2021, t. 91, p. 100-119.
• Integration of handheld guides in museums: the case of Lithuania’s art museums / Milda Rutkauskaitė. Meno istorija ir kritika. 2019, 15, p. 71-82.
• Įsivaizduojamų bendruomenių mikroistorijos : heterogeninis paveldas / Gintautas Mažeikis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 25-36.
• Muziejinių vertybių skaitmeninimas Lietuvos liaudies buities muziejuje: naujos sklaidos galimybės / Inga Levickaitė-Vaškevičienė. Lietuvos etnologija. 2014, 14 (23), p. 219-234.
• (Pa)naudos link: Lietuvos meno ir kultūros organizacijų interneto svetainių tyrimas / Jūratė Tutlytė. Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos / moksliniai redaktoriai: Gintautas Mažeikis, Kristina Juraitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. P. 309-329.
• Socialinė atmintis ir lietuvių tautinė tapatybė / Irena Šutinienė. Lietuviškojo identiteto trajektorijos / sudarė Vytis Čiubrinskas, Jolanta Luznecovienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 111-133.
• Transformation of the museum in the 21st century: Baltic States museums visitors / Alina Miežietytė-Gudzinskė, Virginija Jurėnienė. 15th Prof. Vladas Gronskas International scientific conference / editors: Ingrida Šarkiūnaitė, Skaistė Jurėnė. Vilnius: Vilnius University Press, 2021. P. 43-54.
• Vietos savivaldybių muziejų interneto svetainių išsivystymo Lietuvoje vertinimas / Gintaras Žilinskas, Rūta Petrauskienė, Justina Darulytė. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 1, p. 126-142.