Viešoji kultūros, vartojimo ar kultūringo vartojimo erdvė? Vilniaus atvejis

LTStraipsnyje aptariamos Lietuvos sostinės kaip kultūros miesto „išorinis" bei „vidinis" įvaizdis ir teigiama, kad pastaruoju dešimtmečiu viešaisiais ryšiais grįsta simbolinė geografija turėjo nedaug ką bendro su racionalios politikos instrumentais. Laikomasi nuomonės, jog tiek tapatumui, tiek ir viešųjų erdvių kaitai ar net nykimui Vilniuje turi įtakos iš pažiūros universalūs ekonominiai faktoriai, tačiau kai kuriuos lokalinius dalykus paprastai lemia ir vartotojiška savimonė. Straipsnyje pripažįstama, jog Lietuvoje, kalbant apie viešąsias erdves, stokojama konkrečių empirinių tyrimų, vis dėlto šiuo atveju siekiama iš dalies pasigilinti į kai kurias pastarojo dešimtmečio vilnietiškų viešųjų erdvių kaitos dilemas vartojimo aspektu. Pasirenkami sąlygiškai mažą kultūringumo „svorį" turintys erdvės tipai - prekybos centras ir į prekybą bei pramogas orientuota gatvė. Tai sąlyginiai orientyrai, kurie leidžia pamatyti gyvame mieste nuolatos vykstančius procesus, gyvenimo stilių ir simbolinių statuso ženklų kaitą bei vis naujesnes kultūrinio vartojimo formas - būtent tai, ką JAV urbanizmo sociologė Sharon Zukin įvardijo simbolinės ekonomikos vardu. Daroma išvada, jog vienprasmiško vizualinio sprendimo diegimas neretai sulaukia skirtingų grupių (arba skirtingoms kultūroms atstovaujančių piliečių) pasipriešinimo. Savo ruožtu vietiniam administraciniam aparatui stokojant demokratiniams debatams būtinos kompetencijos ir propaguojant privatizacijos (arba neoliberalistinės plėtros) modelį, palaikoma vien didžiojo kapitalo skatinama miesto kaita ir ignoruojamas kultūrinis vietos tęstinumas ar net paties vartojimo įvairovė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija ir urbanistinio tapatumo naikinimas; Kultūrinis planavimas; Kultūrinis vartojimas; Simbolinė ekonomika; Viešoji erdvė; Vilniaus įvaizdis; Cultural consumptinion; Cultural consumption; Globalization and destruction of urban identity; Image of Vilnius; Public space; Symbolic economy; The cultural planing; The cultures planing.

ENCompeting postindustrial cities seek to attract larger numbers of visitors and residents by proposing "more culture" in order to significantly expand service sectors and increase revenue to city budgets. The new formulas of city revival through cultural consumption are introduced over the world; such desperation has also been reinforced in Lithuanian capital by symbolic anniversaries and events: in 2009 Vilnius enjoyed the "European Capital of Culture" (ECOC) title, and the country celebrated its Millennium by commemorating the alleged "discovery" of Lithuania (its first mentioning in historical sources in 1009). Yet this event didn't prove to have any significance for the urban regeneration processes since all the promises for the city renewal and establishment of buzzing cultural centers in specific post-Soviet derelict places were not kept. The same goes with promises "to waken" the city with help of "cathedrals of consumption". The consumption in public places and "consumed city" is analyzed in the article through the specific public spaces - the shopping center and the street of shopping and entertainment in Vilnius. Here the Vilnius examples suggest important case material for a broader discussion of neo-liberal cultural planning, especially with regard to cities of so-called New Europe. [From the publication]

• Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda / Gintautas Mažeikis. Problemos. 2006, Priedas, p. 55-71.
• Atminties įprasminimas miesto aikštėje : nuo paminklo iki patirčių erdvės : mokomoji knyga / Audrius Novickas ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Vilnius : Technika, 2010. 80 p.
• Kultūrinės miesto funkcijos potencialas ir jo raiškos formos urbanistinėje struktūroje / Tomas S. Butkus. Urbanistika ir architektūra. 2007, t. 31, Nr. 2, p. 87-95.
• Miesto tapatumas ir išskirtinumas globalizacijos sąlygomis / Vytautas Rubavičius. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 4, p. 157-163.
• Postmodernusis kapitalizmas / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Kitos knygos, 2010. 269 p.
• Praeities suprekinimas urbanistinėse erdvėse / Rasa Čepaitienė. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 147-158.
• Senamiesčio įvaizdžiai Vilniaus kultūros paveldo saugoje XX a : nuo kraštovaizdžio iki praeities skeveldrų / Jūratė Markevičienė. Kultūrologija. 2003, t. 10, p. 233-293.
• Urbanistinės erdvės ir "bakalėjų" kultūra / Almantas Samalavičius. Kultūros barai. 2008, Nr. 4, p. 2-5.
• Vartojantis ar kūrybingas miestas? / Almantas Samalavičius. Logos (Vilnius). 2009, 61, p. 170-178.
• Vartojimas, identitetas ir gyvenimo stilius / Jūratė Černevičiūtė. Filosofija. Sociologija. 2006, Nr. 3, p. 20–24.
• Vartojimo ekonomika: kultūrinė poreikių gamyba / Vytautas Rubavičius. Problemos. 2003, t. 64, p. 25-37.
• Viešųjų erdvių transformacija Lietuvos miestuose / Rimantas Buivydas. Logos (Vilnius). 2011, 66, p. 132-141.
• Vietos tapatumo krizė Vilniaus centro raidoje (erdvės morfologijos diskurse) / Tomas Grunskis. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 1, p. 13-18.
• Vilniaus miesto savitumai ir viena jo teritorinės plėtros alternatyvų / Jurgis Vanagas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2006, t. 40, p. 29-39.