Baltų dvikamienių asmenvardžių kamienas gud-: ryšiai su gaud- ir kai kurie jo variantai

LTStraipsnyje aiškinamasi baltų dvikamienių vardų kamieno gud- kilmė ir jo ryšiai su gaud-, išskiriami dvikamienių vardų su gud- sluoksniai ir aptariama dalis kamieno gud- variantų. Anksčiausio sluoksnio vardų baltų kamienas gud- atsirado iš lietuvių gùsti, prūsų gudde ir yra asmenvardžiuose, kurie turi tuos pačius kitus kamienus kaip lietuvių ir (ar) prūsų, kuršių vardai su gaud-. Gretinti kamienus gud- ir gaud- leidžia balsių kaita, kurią remia lietuvių ir prūsų leksika, todėl tinkamesnis atrodo Leskieno pateiktas kamieno gaud- aiškinimas – sieti su lietuvių gáuti, o ryšiai su garso semantikos žodžiais laikytini antriniais. Vėlesnio sluoksnio asmenvardžiai yra lietuvių vardai su gud-, kurių kiti kamienai yra tokie patys kaip ir vardų su gaud-. Kadangi šių vardų su gud-, kaip ir ankstesnio sluoksnio, kiti kamienai yra paliudyti dvikamieniuose varduose, jų ryšys su pamatiniais žodžiais išblėsęs ir kamienai semantiškai nesusiję, todėl kamienas gud- sietinas su lietuvių gùsti. Dar vėlyvesnio sluoksnio asmenvardžiai yra lietuvių vardai su gud-, nesudarantys porų su gaud- vardais ir galėję atsirasti pagal kitus dvikamienius vardus su gud-. Taip pat šiam sluoksniui priskirtini ir kamieno gud- variantus gu-, gūd-, gut- turintys vardai, kuriems nebūdingos paralelės su gaud- vardais, o jų kamienų nesieja reikšminiai ryšiai. Vėliausio sluoksnio asmenvardžiai yra vardai, kurių antrasis dėmuo arba turi apeliatyvinį kamieną, arba kilo iš krikščioniškos kilmės vardo. Šių vardų gud- yra susijęs su etnonimu gùdas, – tokį jų aiškinimą remia dėmenų ryšiai, rodantys pravardinius dūrinius.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Asmenvardžiai; Baltic languages; Lithuanian names.

ENA survey of the Lithuanian and Old Prussian compound proper names with the stem gud- shows them to be of heterogeneous date and origin. The oldest layer (e.g. OPr. Gudewill, Lith. Gudvilas, Milgudas, Sirgudas, etc.) originated from Lith. gùsti, OPr. gudde and is found in compound names with the same components as Lithuanian, Prussian and Curonian names with gaud-. Both stems, gud- and gaud-, are in a well-established ablaut relationship. The best account of gaud- seems to be that of Leskien, with Lith. gáuti. A connection with other words denoting sounds would be secondary. A later layer are Lithuanian proper nouns with the same components as Lithuanian names with gaud- (e.g. Lith. Daugudis, Gelgudas, Gudvainis, etc.). Since the elements in combination with gud- are well attested among compound proper names, are semantically opaque, and the members of the compound names are not semantically related, gud- is also to be related to Lith. gùsti. A still later layer are names where gud- is not in variation with gaud- (e.g. Lith. Gudigirdas, Gudmintas, etc.). They may have arisen on the model of other names with gud-. Variants with gu-, gūd-, gut- (e.g. Lith. Gelguta, Gūdmantas, Gutautas, etc.) probably belong in this layer as well, as they are not in variation with gaud- and the members of the compound names are not semantically related. The most recent layer are names whose second member is either an appellative stem (e.g. Lith. Gudparakis, Gudwietys, etc.), or is taken from names of Christian origin (e.g. Lith. Gudmikas, Gudpetris, etc.). In these names gud- is related to the ethnonym gùdas, as the relationship between the members of the compounds points to origin in nicknames. [From the publication]