The Origin of the type lith. bliáuti, bliáuja, latv. bļaût, bļaûju in a Balto-Slavic perspective

LTAnkstesniame straipsnyje autorius yra kėlęs darbinę hipotezę, kad ide. (tranzityviniai-)aktyviniai prezensai ir aoristai vystėsi baltų-slavų prokalbėje tokiu būdu: i) ide. prezensai iš „prezenso šaknų“ įgijo naują nulinio laipsnio bendraties ir aoristo (ko gero, ā-aoristas) kamieną, ii) ide. šakniniai aoristai iš „aoristo šaknų“ buvo tęsiami kaip pamatinio laipsnio bendraties ir aoristo kamienai (žr. Villanueva Svensson 2011, 317tt.). Šiame straipsnyje tikrinama, ar ši hipotezė tinka baltų ir slavų kalbų pirminiams veiksmažodžiams iš ide. šaknų, kurios baigiasi *°eu-, *°eHu-, *°euH-. Rytų baltų kalbose įsitvirtino reguliarus tipas lie. bliáuti, bliáuja / bliáuna, blióvė, la. bļaût, bļaûju / bļaûnu, bļâvu, tačiau lietuvių ir latvių kalbose pasitaiko nemažai faktų, liudijančių ganėtinai sudėtingesnę priešistorę (pvz., lie. briáutis šalia bráutis, la. raût šalia pļaũt, lie. trm. būt. l. šãvo ir kt.). Slavų prokalbėje šių šaknų veiksmažodžiai vystėsi įvairiau negu (rytų) baltų kalbose, su kuriomis dažnai nesutampa (pvz., lie. bliáuti, bliáuja ~ sl. *bl’ьväti, *bljűjo, la. maût, maûju ~ sl. *myti, *myjo, plg. pr. aumūsnan). Straipsnyje analizuojami visi baltų ir slavų paveldėti pirminiai veiksmažodžiai, siekiant nustatyti tikslią jų rekonstrukciją baltų-slavų prokalbėje. Rezultatai iš esmės patvirtina keliamą hipotezę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodžiai; Baltų-slavų prokalbė; Verbs; Balto-Slavic proto-language.

ENIn a previous article, the author tentatively proposed a hypothesis that PIE active root presents and aorists developed in the Balto-Slavic proto-language as follows: i) PIE presents from “present roots” acquired a new zero-grade infinitive and aorist (probably an “ā-aorist”) stem, ii) PIE root aorists from “aorist roots” were continued as fundamental-grade infinitive and aorist stems (see Villanueva Svensson 2011, 317tt.). In this article, the author tests whether this hypothesis holds for Baltic and Slavic primary verbs with PIE roots that end with *°eu-, *°eHu-, *°euH-. In East Baltic languages, a regular type has become established with the inflection: Lith. bliáuti, bliáuja / bliáuna, blióvė; Latv. bļaût, bļaûju / bļaûnu, bļâvu, yet there is considerable evidence in the Lithuanian and Latvian languages suggesting a more complex prehistory (e.g. Lith. briáutis beside bráutis; Latv. raût beside pļaũt, Lith. trm. būt. l. šãvo, etc.). In the Slavic proto-language, verbs with these roots developed more diversely than in (East) Baltic languages, with which there are deviations (e.g. Lith. bliáuti, bliáuja ~; Sl. *bl’ьväti, *bljűjo, Latv. maût, maûju ~ Sl. *myti, *myjo, plg. pr. aumūsnan). The article analyses all of the primary verbs inherited by the Balts and the Slavs in an effort to determine their exact reconstruction in the Balto-Slavic proto-language. The results broadly confirm the proposed hypothesis.