Analysis of determinants of the boom-and-bust cycle in Lithuania using a macroeconometric model

LTŠiame straipsnyje pateikiama scenarijų ir šokų analizė, atlikta pasitelkiant anksčiau sukurtą Lietuvos struktūrinį makroekonominį modelį, apimantį finansų sektorių. Scenarijų analizė atskleidžia, kad ypatingo ekonominės veiklos suintensyvėjimo, vadinamojo bumo, metu palankios kreditavimo sąlygos ir didelė kredito pasiūla gana nuosaikiai skatino šalies ekonomikos augimą, bet kartu reikšmingai prisidėjo prie ūkio perkaitimo. Praėjusį dešimtmetį, kai ūkis sparčiai augo, eksportas, palaikomas didelės užsienio paklausos, buvo labai svarbus ūkio plėtros veiksnys, bet pasaulinės ekonomikos krizės metu, šalies eksporto apimčiai laikinai sumažėjus, tai labai neigiamai paveikė bendrą ekonominio aktyvumo lygį. Scenarijų analizė taip pat parodo, kad nepakankamai nuosaiki fiskalinės politikos pozicija bumo metu galėjo lemti didesnį ūkio perkaitimo spaudimą, galiausiai – sunkesnę ekonomikos krizę. Sprendžiant iš modelio scenarijų analizės rezultatų, būsto kainų burbulo formavimosi negalima sieti su kokiu nors vienu specifiniu ekonominiu veiksniu. Maždaug nuo 2005 m. labai svarbus būsto kainų didėjimo veiksnys buvo namų ūkių pajamų augimas, glaudžiai susijęs su didėjančiomis valdžios sektoriaus išlaidomis. Užsienio finansiniais ištekliais finansuotos kredito pasiūlos ir sparčiai didėjusio eksporto tiesioginis teigiamas poveikis būsto kainoms taip pat gana akivaizdus. Kadangi valdžios sektoriaus išlaidos daugiausia priklauso nuo objektyvios ekonominės ir finansinės situacijos (t. y. nuo valdžios sektoriaus pajamų, o ne nuo diskrecinių politinių sprendimų didinti skolinimusi grindžiamas išlaidas), tai tikėtina, kad sparčiai augusi pasaulio ekonomika, didelė kredito pasiūla ir palankios kreditavimo sąlygos būsto kainoms galėjo daryti kur kas didesnį poveikį nei modeliu atskleidžiamas jų tiesioginis poveikis.Siekiant ištirti Lietuvos ekonomikos jautrumą įprastiniams ekonominiams bei finansiniams šokams ir išsiaiškinti, kaip jautrumas jiems priklauso nuo ekonominio ciklo fazės, atliekama modeliuojamą ekonominę sistemą veikiančių šokų analizė. Iš jos pirmiausia matyti tai, kad modeliuojamos ekonominės sistemos jautrumas šokams perteklinio įsiskolinimo krizės metu padidėja. Tai daugiausia susiję su ta aplinkybe, kad dideliu finansiniu svertu pasižyminčiame ūkyje būsto kainos tampa jautresnės namų ūkių disponuojamųjų pajamų ir finansavimo pokyčiams. Šokų poveikis sumodeliuotai ekonominei sistemai iš esmės atitinka ekonominę intuiciją ir logiką. Trumpalaikis paskolų palūkanų normų padidinimas vidutinės trukmės laikotarpiu turi nuosaikų ekonomikos plėtrą stabdantį poveikį – daugiausia dėl neigiamo poveikio investicijų paklausai ir būsto kainoms. Ir priešingai, paskolų palūkanų normų didinimas prieš prasidedant 2008 m. pasaulinei finansų krizei ir ypač krizės pradžioje galėjo pastūmėti šalies ekonomiką „lūžio taško“ link. Bankų skolos užsieniui nuolatinio pobūdžio didėjimas šalies ekonomikai turėjo laikiną skatinamąjį poveikį, ir šis poveikis daugiausia susijęs su visuminės paklausos palaikymu. Šokų analizės rezultatai taip pat rodo, kad, esant pertekliniam įsiskolinimui, papildomas bankų skolinimasis iš užsienio (ir skolinimas šalies ūkiui) nėra krizės įveikimo būdas. Kitas nagrinėjamas ekonominis šokas – ekonominio aktyvumo nuolatinio pobūdžio didėjimas užsienio prekybos partnerių šalyse – turi geroką teigiamą poveikį tiek ekonomikos pakilimo, tiek nuosmukio laikotarpiais, nes taip didėja šalies eksporto paklausa, investicijos į pramonę, auga gamybos našumas.Nuolatinio pobūdžio valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų didėjimas daugiausia veikia visuminę paklausą. Poveikis realiajam ekonominiam aktyvumui bumo metais labai nedidelis, tačiau fiskalinė politika gali turėti apčiuopiamą stabilizacinį poveikį įvykus krizei, trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu ji padeda išvengti skolos defliacijos spąstų. Ilgalaikis fiskalinio skatinimo vykstant krizei poveikis atliekant šį tyrimą nebuvo nagrinėjamas, tačiau tikėtina, kad krizei įveikti fiskalinio skatinimo nepakanka – kartu būtina taikyti ir esmines struktūrines ūkio reformas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Makroekonometrinis modelis; Visuminė paklausa; Visuminė pasiūla; Ekonomikos ciklai; Kreditas; Macroeconometric model; Aggregate demand; Aggregate supply; Economic cycles; Credit.

ENIn this paper we implement shock and scenario analyses for the previously developed structural macroeconometric model with the financial sector of the Lithuanian economy. We find evidence that easy credit conditions and active credit expansion contributed moderately to real economic growth but significantly added to overheating pressures. During the boom episode, buoyant external environment provided a strong background for export-led growth, which was later strongly affected by a temporary foreign trade collapse at the outset of the economic crisis. We also find that government’s discretionary fiscal policies may have contributed to the economic overheating and severity of the ensuing crisis by not adopting sufficiently prudent fiscal stance during the boom episode. The model confirms that more favourable interest rate environment and accommodating fiscal policies are important for providing a temporary relief for the crisis-stricken economy but deep structural transformation of the economy may be needed for a sustainable recovery to take hold. [From the publication]