Investicijų energijos vartojimo efektyvumui didinti būsto sektoriuje analizė ir vertinimas : disertacija

LTDarbe nagrinėjamas energijos išteklių naudojimo Lietuvos gyvenamojo būsto sektoriuje atvejis. Lietuvoje apie 96 proc. daugiabučių namų yra pastatyti iki 1993 m. ir yra ekonomiškai ir energetiškai neefektyvūs. Iš jų apie 24,000 reikia atnaujinti. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos energetikos strateginių tikslų, kadangi energijos taupymas yra neišvengiamas iššūkis tiek valstybei, tiek ir kiekvienam gyventojui. Darbas skirtas atskleisti gyvenamojo būsto atnaujinimo proceso kompleksiškumą ir sudėtingumą bei įvertinti investicijas į energijos efektyvumo priemones, susijusias su viešosios politikos veiksmais. Darbe yra pateiktas nuoseklus ir sistemingas viešosios politikos ekonominių sprendimų energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje būsto sektoriuje nagrinėjimas, atskleidžiant visapusišką poveikį valstybės ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi. Parengtas investicijų energijos vartojimo efektyvumui didinti daugiabučių namų sektoriuje vertinimo modelis leidžia reguliariai vertinti intervencinės valstybės programos eigą ir poveikį, o parengta tyrimo metodika sudaro galimybes tolimesniems moksliniams tyrimams, kuriais būtų siekiama tobulinti energijos vartojimo efektyvumo būsto sektoriuje vertinimus.Reikšminiai žodžiai: Energijos vartojimo efektyvumas; Būsto sektorius; Darni plėtra; Investicijos; Energy efficiency; Housing sector; Sustainable development; Investments.

ENThe work focuses on the case of the use of energy resources in the Lithuanian housing sector. Approximately 96 percent of multi-apartment buildings in Lithuania were built before 1993 and are neither cost-effective nor energy-efficient. Of them, about 24,000 are pending renovation. Efficient consumption of energy resources and energy is one of the key long-term strategic goals of the Lithuanian energy sector given that energy saving constitutes an inevitable challenge at the level of the country and each resident. The work seeks to reveal the multi-sidedness and complexity of the housing renovation process and to evaluate investments in energy efficiency measures relating to the actions of public policy. The work presents a consistent and systematic analysis of the public economic solutions in the area of increasing energy efficiency in the housing sector, by revealing a comprehensive impact on the country’s economic, social and environmental development. The developed evaluation model for energy efficiency investments in the housing sector allows for a regular evaluation of the progress and impact of the interventional state programme while the developed research methodology for energy efficiency investments in the housing sector creates opportunities for further research that would seek to improve evaluation of energy efficiency in housing sector.