Naujojo socialumo ilgesys

LTStraipsnyje reflektuojama literatūros sociologijos, kaip metodo, raida Lietuvoje. Sociologija žvelgia į kultūrą, meną, literatūrą specifiniu socialumo aspektu. Kūryboje sociumas dalyvauja kaip daugiakanalė įvairių lygių sistema. Istorinės aplinkybės, kurios sociologijos teorijas pavertė propagandos įrankiu , atėmė literatūros sociologijos galimybę tapti viena literatūros kritikos metodologijų. Georgijaus Plechanovo tezėmis paremta Kosto Korsako kritika, laviruojanti tarp ortodoksinio marksizmo ir tautinių vertybių puoselėjimo, nenorėjo nieko girdėti apie Georgą Lukacsą, Lucieną Goldmanną ar Frankfurto mokyklą. Epizodiškai šia tema rašę Leonas Gineitis, Vincas Kuzmickas, Bronius Prėskienis literatūros sociologijai numatė tik aptarnaujantį vaidmenį ir visiškai nesirėmė vakarietiškąja sociokritikos tradicija. Sovietmečiu formavosi konjunktūrinio socialumo "socialistinis realizmas" samprata. Atgrasiai vulgarizuojamas, sovietmečiu metodiškai ideologizuojamas bei politizuojamas socialumas ilgainiui tapo tikru keiksmažodžiu save gerbiančio rašytojo lūpose. Į moderniosios kultūros sociologijos erdvę jau Nepriklausomybes metais įvesdino Vytautas Kavolis. Jo įdėmaus skaitymo pamokos, gebėjimas skverbtis į literatūros tekstą atveriant sociokultūrines reikšmes, žmogiška laikysena, paremta laisvu įsipareigojimu ir kritišku mąstymu tapo jaunojo sociologo klasika. Kavolio "kultūros dirbtuvėje" ugdyti žmonės (Leonidas Donskis, Artūras Tereškinas, Algimantas Valantiejus) šiandieną brandžiai reiškiasi ir ugdo kitus, o Loretos Jakonytės disertacija teikia vilčių literatūros sociologijai.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Socialumas; Būsenos; Refleksijos.

ENThe present-day social situation in Lithuania reminds us of Emil Durkheim's concept of anomic (Greek anomous - without law) which implies absence, breakdown or confusion in the norms of society resulting in both social apathy and political extremism. Such situation makes traditional sociological approaches actual and, moreover, challenges more flexible theoretical reflections of postmodern social realities. The article treats the newly-formed social sensibility as a flexible complex of socio-cultural interactions and emphasizes its social and moral nonconformity. By employing Pierre Bourdieu's theoretical concept of habitus, the antagonistic scheme individual versus society is rejected as sociological reductionism, and new paradigms of the relation between social structure and social practice are introduced as a contrasting pair of old-fashioned and modern treatment of sociological issues, two contemporary authors, Vytautas Petkevičius and Rolandas Rastauskas, are selected. The tendencies of social receptiveness are illustrated by distinguishing between commercial popularity and cultural acknowledgement. The article concludes with the proposal to assume not only social advantages, but also social responsibilities in order to improve the cultural and moral climate of our society.