Global issues, local solutions: sociological analysis of public risk perceptions and attitudes to nuclear waste disposal

LTStraipsnis analizuoja teorines visuomenės rizikos suvokimo ir požiūrio į radioaktyvias atliekas perspektyvas. Vakarų šalyse visuomenės nuomonė apie atominę energetiką ir radioaktyvias atliekas yra tyrinėjama dešimtmečius, tačiau Lietuvoje pastebimi tik pirmi žingsniai iškeliant visuomenės diskusijai radioaktyvių atliekų ilgalaikio laidojimo problematiką. Ilgamečiai JAV ir Europos visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė piliečių neigiamą požiūrį į atominę energetiką ir ypač į radioaktyvių atliekų ilgalaikį saugojimą. Straipsnis giliau nagrinėja socialinio konstruktyvizmo bei kultūrinės teorijos prielaidas, aiškinant rizikos bei radioaktyvių atliekų saugojimo socialinį suvokimą Pasak konstruktyvizmo pozicijos, neegzistuoja „objektyvi“, moksliškai pamatuojama rizika, taigi ir radioaktyvios atliekos negali būti vertinamos kaip laisvas nuo vertinimų objektas, o jų keliama rizika gali būti suvokiama tik kaip subjektyvi individų žinojimo ir socialinės patirties išraiška. Kultūrinė teorija interpretuoja riziką, kaip socialinį darinį. Kultūra padeda žmonėms suvokti rizika, nes žinojimas apie riziką yra įgyjamas sociokultūrinio proceso metu. Siūloma „atominės kultūros“ sąvoka, kuri apibrėžia simbolių, metaforų, reikšmingų įvykių, susijusių su atomine energetika, sistemą. Interpretuojant neigiamą visuomenės požiūrį į ilgalaikį radioaktyvių atliekų saugojimą, plačiai paplitęs NIMBY sindromo terminas (not in my back-yard, arba ne mano kieme), kuris apibūdina vietinių bendruomenių pasipriešinimą radioaktyvių atliekų laidojimui jų gyvenamose vietovėse, nors tuo pačiu bendras požiūris į atominę energetiką gali būti ir teigiamas.Reiškinys, kai yra atmetama tiek atominė energetika, tiek radioaktyvių atliekų saugojimas įvardijamas kaip NIABY (not in any back-yard, arba niekieno kieme). Visuomenėje egzistuoja įvairios dinaminės NIMBY sindromo variacijos. Vienas iš tinkamų metodologinių požiūrių, analizuojant visuomenės rizikos suvokimą, formavimąsi ir išraišką visuomenėje, autorių teigimu, galėtų būti diskurso koalicijų analizė, kuri įgalintų ne tik identifikuoti įvairius socialinius aktorius, dalyvaujančius formuojant viešąjį diskursą nagrinėjamu klausimu, bet ir įvardinti įvairius problemos turinio aspektus ir suvokimo būdus. Kita straipsnio išvada, jog perėjimo iš „paprastosios“ modernybės į „dvigubos rizikos visuomenę“ kompleksiškumas ne mažiau lemia rizikos suvokimą visuomenėje, nei individų ar bendruomenių socialinės-demografinės charakteristikos ar bendrosios NIMBY (ne mano daržas, ne mano pupos) sindromo apraiškos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atominė energetika; Atominė kultūra; Branduolinės rizikos suvokimas; Globalios problemos; Kultūros teorija; NIABY (niekieno kieme) sindromas; NIMBY (ne mano kieme) sindromas; NIMBY sindromas; Požiūrio į radioaktyvių atliekų saugojimą; Radioaktyvių atliekų laidojimas; Radioaktyvių atliekų saugojimas; Rizikos suvokimas; Socialinis konstruktyvizmas; Sociologinė analizė; Visuomenės rizika; Visuomenės rizikos suvokimas; Attitudes to radioactive waste disposal storage; Cultural theory; Disposal of radioactive waist; Global issues; NIABY (not in any back-yard) syndrome; NIMBY (not in my back-yard) syndrome; NIMBY syndrom; Nuclear culture; Nuclear energy; Nuclear waste disposal; Perception of nuclear risk; Public risk; Public risk perception; Social constructivism; Sociological analysis.

ENPaper discusses theoretical approaches to the sociological analysis of public risk perceptions and attitudes to the siting of nuclear waste facilities. Nuclear power, being a very controversial social, economic, technical and environmental issue in itself, manifests one particular type of social risks, namely the long-term implications of radioactive waste storage. The article discusses the possible interpretations of negative public attitudes towards nuclear waste, also theoretical assumptions of social constructionism and cultural theory about social risk perception in general and nuclear waste disposal perception in particular. The dominant syndromes of NIMBY and NIABY reflected in public perception are discussed pointing to the social unacceptability of nuclear waste siting in different neighborhoods of industrialized affluent countries. Looking for the analytical model to explore social controversies over nuclear power-related risks in the case of Lithuania, the notion of discourse coalitions is deployed. This concept, paper concludes, is relevant as a methodological approach in order to identify the contents of debate on nuclear power and waste siting as well as key-actors and their social constellations - scientists, politicians and the lay public - shaping the public discourse. The complexity of transition from “simple” modernity to a “double risk-society”, the paper concludes, is even of greater importance in shaping social attitudes and value-orientations as compared to social-demographic variables of individuals and communities as well as general manifestations on NIMBY. [Text from author]