Struktūrinės paramos įtaka šalies ekonominiam augimui

LTLietuvai Europos Sąjungos (ES) fondų panaudojimas suteikia galimybę investuoti, restruktūrizuoti valstybinį sektorių, skatinti privataus sektoriaus investavimo veiklą, kuri neįmanoma be ES paramos. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų poveikį Lietuvos ekonomikos plėtrai. Nors ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, yra pakankamai greitas, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo numatomų planų. Būtina planuoti lėšų įsisavinimą per ateinančius kelerius metus ir įvertinti riziką, kad ne visos ES struktūrinių fondų lėšos bus įsisavintos laiku. Šiuo atveju, siekiant pagerinti ES lėšų įsisavinimą, turėtų būti persvarstyta ES lėšų pervedimai iš vienų priemonių kitoms, arba kitiems prioritetams. Įstojus į ES, Lietuvos ekonomika augo pakankamai greitai, o 2010 m. gavo didesnes tiesiogines užsienio investicijas lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP), nei kitos šalys narės. Bendrosios ekonominės sąlygos yra palankios Lietuvai įgyvendinti švietimo politikos prioritetus. 2009 metais Lietuva ekonominę krizę išgyveno lengviau nei dauguma kitų šalių narių. 2011 m. Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas buvo 7 proc. BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola 39 proc. BVP, kai tuo tarpu kitų ES valstybių narių, pavyzdžiui, Airijos, Graikijos, Italijos, Portugalijos ir kitų ekonominiai rodikliai neatitiko Mastrichto kriterijų. Būtina peržiūrėti ES finansavimo prioritetus ir paramos įsisavinimo priemones, nes tai padėtų spręsti opiausias Lietuvos ekonomines problemas – jaunimo nedarbą, emigraciją, netolygų pajamų paskirstymą ir kt.Reikšminiai žodžiai: Ekonominio augimo teorija; Ekonominė ir socialinė sanglauda; Europos Sąjungos sanglaudos politika; Perskirstymas; Growth theories; Economic and social cohesion; EU cohesion policy; Redistribution.

ENOne of the European Union (EU) economic objective is to achieve economic and social cohesion. It is therefore important to analyze the European Union's policies, including structural, impact on cohesion. Establishment of the common market did not itself offer a solution to economic problems faced by member States. The concept of cohesion may be regarded as designed to allow all regions to compete in the internal market. The Union funds should seek to promote equality between levels of development and employment. Economic and social cohesion is very important to strengthen political and economic development of the European Union Member States. European Union cohesion policy provides the possibility to finance various activities in order to promote economic growth in the EU Member States and their regions. The three main objectives of the current EU cohesion are convergence, regional competitiveness and employment and European territorial cooperation. Cohesion policy can be an effective tool to achieve economic convergence, if it is accompanied by a number of financial and non-financial elements such as the labor market situation, investment opportunities, and so on, which are the result of national policy. The article includes an analysis of Lithuania's economic environment compared with other Member States. The article study the subject - financial instruments aimed at social and economic cohesion, and its implementation aspects. This article aims - to explore the features of EU economic and social cohesion in the aspect of structural policy. The research methods used at work - literature and statistical data analysis. [From the publication]