Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinis rengimas kaip ugdymo mokslo dalis : paradigmų kaita

LTStraipsnio tikslas – atskleisti nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinio rengimo paradigmų bruožus Lietuvoje, įvertinant, ar dominuojanti paradigma tenkina neįgalių asmenų lūkesčius ir visuomenės poreikius. Be to, siekiama paskatinti diskusiją neįgaliųjų profesinio rengimo klausimais, nes susidaro įspūdis, kad Lietuvos edukacinėje erdvėje šių žmonių ugdymas apsiriboja bendrojo lavinimo problemų sprendimu. Tyrimas remiasi mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodais. Lietuvos asmenų nežymiai profesinio sutrikusio rengimo intelekto paradigmą galima vertinti kaip besiformuojančią: vienais aspektais pastebime modernios, pažangios ir socialiai tinkamos paradigmos požymių , o kitais paradigmą galėtume įvertinti kaip diskriminuojančią, stigmatizuotą ir ribojančią funkcijas. Nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinis rengimas yra reikšminga neįgaliųjų ugdymo dalis, tolesnis perėjimas į darbinės veiklos pasaulį. Todėl profesinis rengimas turi būti tiesiogiai siejamas su neįgaliųjų profesine adaptacija, tolesniu kvalifikacijos kėlimu ir socializacija apskritai. Tikėtina, kad esminių pokyčių nežymiai sutrikusio intelekto asmenų profesinio rengimo sistemoje galėtume tikėtis visuomenei pritarus socialinės paradigmos idėjoms. Tik esant visuotiniam susitarimui ir realizavus moralinius teisingumo principus, galima teigti, kad ryškėja pirmieji veiksniai, lemiantys teigiamus neįgaliųjų ugdymo paradigmos pokyčius.Reikšminiai žodžiai: Asmenys su nežymiai sutrikusiu intelektu; Nežymiai sutrikusio intelekto asmenys; Profesinio rengimo paradigmų kaita; Profesinis rengimas; Sutrikusio intelekto asmenų ugdymas; Ugdymo paradigmos; Educational paradigm; Individuals with mild intellectual disabilities; Individuals with mild intellectual impairment; People with intellectual disabilities education; Professional training; The changes of paradigms of vocational training; Vocational training.

ENThe aim of the article is to reveal the features of vocational training paradigms of persons with intellectual disabilities in Lithuania, assessing whether the dominant paradigm meets the expectations of the disabled and the needs of the society. In addition, the aim is to stimulate a discussion on issues of vocational training for people with disabilities, as it gives the impression that education of these people in Lithuania’s educational area is limited to solving general education problems. The research is based on the methods of scientific literature and document analysis. The paradigm of intellectually intelligent training for mentally ill persons in Lithuania can be regarded as emerging: in one aspect, we observe the signs of a modern, progressive and socially appropriate paradigm, and we can evaluate other paradigms as discriminatory, stigmatised and restrictive. Vocational training for people with intellectual disabilities is a significant part of the development of people with disabilities and a further shift to the world of working activity. Therefore, vocational education and training should be directly linked to the vocational adaptation of the disabled, further education and socialisation in general. It is likely that substantial changes in the system of vocational training for minor intellectuals can be expected with the public’s approval of the ideas of a social paradigm. Only in the framework of universal agreement and realisation of the moral principles of justice, it can be stated that the first factors determining the positive changes of the paradigm of the development of the disabled are evident.