LTŽemės ir žemės ūkio politika lemia visuomenės ir ypač kaimų bendruomenių organizavimą. 1922-1940 m. Lietuvoje, vykdant žemės reformą, buvo panaikinti stambių žemvaldžių ir bežemių sluoksniai bei suformuotas gausus vidurinis kaimo visuomenės sluoksnis - šeimos ūkiai. Jų pagrindu kūrėsi saugios ir tvirtos kaimų bendruomenės. Pirmais kolūkinės santvarkos metale žemė buvo suvisuomeninta, žmonėms už darbą kolūkyje buvo menkai atlyginama ir, stokojant pragyvenimo išteklių, daugelis žmonių įprato vogti valstybės ir kolūkinį turtą, vėliau ir privačią nuosavybę. Nuo 1959 m. vėl pradėta atkurti šeimos ūkius. 2000 m. sausio 1 d. tokių registruotų ūkių Lietuvoje buvo 69 900. Iki 2001 m. sausio 1 d. 76 proc. piliečių buvo atkurta žemės nuosavybės teisė. Ūkininkų nusikalstamumas 1999 m. buvo 2 kartus mažesnis už kitų visuomenės socialinių grupių nusikalstamumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimas; Lietuvos kaimas; Nusikalstamumas; Nusikalstamums kaime, žemės ūkio politika, žemės reforma Lietuvoje; Socialinė aplinka; Countryside; Criminality; Lithuanian countryside; Rural criminology, agricultural policy, agricultural reform in Lithuania; Social environment.
ENLand and agricultural policies are among the basic determinants of how society is organized. In 1922-1940 the process of land reform was performed in Lithuania with development family farms and the middle class of rural society. Following the Soviet occupation all land in Lithuania was nationalized and peasant households consolidated into collective farms. The low effectiveness of the collective labour and the shortage of means of livelihood for collective farm workers made them dependent on the stealing of collective property. The restitution of the land ownership in Lithuania started in 1989. 69 900 family farms in January 1, 2000 were registered in Lithuania. In 1999 the rate of criminality among farmers was lower than among members of other social groups of society. [Text from author]